„Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaltinimai ir nurodytos aplinkybės abiems asmenims pasitvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog, nors aplinkybės ir pasitvirtino, tačiau mero ir jo patarėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybės interesams“, – Aukščiausiojo teismo nuosprendį paskelbė teisėjas Artūras Antanaitis.

Jis pažymėjo, kad Apeliacinės instancijos teismas tokią savo išvadą grindė tuo, jog byloje esą nėra duomenų, jog dėl išteisinamųjų veiksmų sumažėjo Panevėžio miesto savivaldybės ar mero prestižas, ar visuomenės pasitikėjimas jais. Taip pat rėmėsi argumentu, kad, nors išankstinis išteisintųjų susitarimas organizuoti komunikacinių paslaugų pirkimą iš jo atstovaujamos įmonės užkirto galimybę kitiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, byloje nėra duomenų, kad bent vienas iš jų dėl to būtų išreiškęs pretenziją.

Kaip pažymėjo A. Antanaitis, Apeliacinis teismas nurodė, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad visos kaltinime nurodytos viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos paslaugos buvo asmeniškai naudingos Račkauskui.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti Apeliacinės instancijos teismo argumentai nelaikyti tinkamais ir pakankamais motyvuoti išvadai dėl didelės neturtinės žalos požymių buvimo Račkausko ir Maskoliūnienės veiksmuose“, – nurodė A. Antanaitis.

„Teismas savo išvada dėl išteisinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepagrindė išsamia ir nešališka byloje surinktų įrodymų analize, ignoravo reikšmingus šiai veikai tirti duomenis, o kitus pernelyg sureikšmino, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotos didelės neturtinės žalos nustatymo kriterijus“, – pažymėjo LAT teisėjas.

Išteisinamąjį teismo sprendimą šių asmenų atžvilgiu LAT apskundė prokuratūra. Prokurorai įsitikinę, kad Apeliacinis teismas, priėmęs sprendimą išteisinti R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę, padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo padaryta didelė žala savivaldybei, taip pat savo nuosprendžio nepagrindė išsamiais argumentais, nenurodė motyvų, nesusiejo kaltinamųjų veiksmų.

Prokuratūra prašo LAT naikinti Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė buvo išteisinti.

R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės gynėjai prašo LAT atmesti prokuratūros skundą.

ELTA primena, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausį R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę pripažino kaltais dėl to, kad, jie būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Anot teisėsaugos, buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, esą buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Prokuratūra teigia, kad be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

2023 m. sausį Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir išteisino Panevėžio miesto merą R. M. Račkauską ir jo patarėją G. Maskoliūnienę dėl piktnaudžiavimo.

Apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė, būdami valstybės tarnautojai, organizuodami ir vykdydami kaltinime nurodytus viešuosius pirkimus, padarė tam tikrų teisės aktų pažeidimų ir siekė asmeninės naudos, tačiau nesutiko, kad jų veiksmais valstybei ir Panevėžio miesto savivaldybei buvo padaryta didelė žala, kuri yra būtina sąlyga patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn.