„Galiu pasidžiaugti visada spalvinga prezidento kalba“, – „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmadienį prezidento reikštas pastabas veto atmetusiam Seimui.
„Prisiminkime, prezidentas vetavo įstatymą nustatydamas ir teigdamas, kad turėtume taikyti vienodą teisinį režimą šitiems žmonėms, kurie atvyksta iš Rusijos ir iš Baltarusijos. Sakyčiau, valdančioji dauguma piktdžiugiškai šį veto atmetė – na dabar stovi prie suskilusios geldos“, – LNK televizijai pirmadienį duotame interviu sakė G. Nausėda.
Pasak G. Landsbergio, vertinant šį klausimą, reikia žiūrėti kompleksiškiau.
„Reikėtų truputi išskleisti kontekstą, kuriame mes esame“, – sakė politikas.
Viena vertus, aiškino jis, Lietuvos atsakingos tarnybos stebi į Lietuvą atvykstančių rusų ir baltarusių srautus ir vertina visas rizikas. Jei, tęsė jis, iš institucijų būtų sulaukta informacijos apie kylančias rizikas – prie Seimo svarstyto klausimo bus grįžta.
„Tačiau kol kas tokios informacijos mes neturime ir juo labiau neturėjome, kai įstatymas buvo priimamas Seime“, – sakė G. Landsbergis.
Kita vertus, pažymėjo konservatorius, prasminga atskirti Rusijos ir Baltarusijos visuomenes.
„Dėl ko buvo nuspręsta atskirti Baltarusijos ir Rusijos piliečius. Yra gana aiškus įsitikinimas, kad Baltarusijos visuomenė yra nusiteikusi kitaip nei Rusijos, jei kalbame apie karą prieš Ukrainą. Tai kyla ir iš pasipriešinimo pavogtiems prezidento rinkimams Baltarusijoje, kai daugiau nei 600 tūkst. žmonių išėjo į gatves. Dauguma tų žmonių tebėra Baltarusijoje, jie nepalaiko Lukašenkos ir jie yra priespaudoje. Reikėjo siųsti jiems signalą“, – sakė G. Landsbergis, akcentuodamas, kad situacija Rusijoje yra reikšmingai kitokia.
„Rusija padarė viską, kad ji išimtų save iš Europos civilizacinio žemėlapio, Baltarusijos žmonės to nepadarė“, – sakė jis.
„Jei mes suvienodintume, neturėdami tam labai aiškaus pagrindo dėl saugumui keliamos grėsmės, tai, manau, siųstų negerą signalą Baltarusijos žmonėms“, – apibendrino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį neįsiklausė į prezidento G. Nausėdos siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams tuomet kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
