Tokia G. Landsbergio išsakyta pozicija šiek tiek skiriasi nuo reakcijų, kurias komentuojant B. Hodgeso kritiką išsakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pastarųjų teigimu, pastabų Lietuvai pastarąją savaitę išsakęs B. Hodgesas veikiausiai neturėjo naujausios informacijos apie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų padėtį.
„Aš manau, kad pastabos, kurias mes girdime iš savo partnerių, šioje ar kitoje Atlanto pusėje, turime priimti rimtai. Žmonės, gynybos srityje dirbę ne vienerius metus, rūpinęsi Lietuvos saugumu, turi šį tą pasakyti ir, manau, turi tam mandatą bei galimybę“, – ketvirtadienį bendroje Lietuvos ir Prancūzijos ministrų konferencijoje sakė G. Landsbergis.
Visgi, pasak jo, reikėtų įvertinti tai, kad Lietuva daro sprendimus, didinančius šalies saugumą. Pavyzdžiui, tęsė G. Landsbergis, 2023 m. pabaigoje Lietuva krašto apsaugai jau gali skirti 2,7 proc. nuo BVP.
„Kai kurią kritiką galima objektyviai atliepti ir atremti. Lietuva yra tarp nedaugelio labai nedidelio būrio NATO valstybių, kuri yra pasiekusi tokį finansavimo lygį, kokį mes dabar turime. Šiais metais tikimės viršyti 2,5 procento. Priklausomai nuo ekonomikos poslinkio per metus, gali būti, kad metus pabaigsime 2,65 ar 2,7 proc. nuo BVP gynybai. Tai yra rimtas įsipareigojimas“, – sakė ministras.
Be to, jo teigimu, Lietuva ėmėsi vystyti infrastruktūrą, kuri yra būtina NATO partneriams dislokuoti savo pajėgas šalyje.
„Antra rimta žinia yra tai, kad Lietuva pradeda, ko gero, vieną didžiausių savo infrastruktūros projektų visose srityse. Tai bus priimančiosios valstybės pagalba Lietuvą kada nors pasieksiančiai NATO partnerių brigadai. Tą jau esame pradėję daryti. Pirmieji žingsniai yra padaryti“, – sakė G. Landsbergis.
„Taigi turime pasigirti ir pasidžiaugti bei parodyti, ką tikrai turime. Tačiau tai nereiškia, kad jau viskas yra padaryta ir dabar galime rankas susidėti ir ramiai laukti. Manau, kad reikia eiti toliau: turime labai rimtai kalbėti apie fortifikacijas, apie platesnius įsipareigojimus dėl regioninės gynybos, turime kalbėti apie didesnį partnerių įsitraukimą mūsų regione. Apie tai kalbėjome ir su Prancūzijos užsienio reikalų ministre. Kitaip tariant, kova už mūsų regiono saugumą tol, kol režimas Rusijoje ir Baltarusijoje nepasikeis, neturi sustoti. Mes turime kiekvieną dieną dirbti, kad mūsų šalis būtų saugesnė“, – apibendrino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP, mat Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi kovai, šaliai trūksta ir politinių sprendimų.
Į B. Hodgeso kritiką sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat tvirtino, kad atsargos generolo pastabos nėra paremtos naujausia informacija. Komentuodamas praėjusią savaitę Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023“ metu išsakytas B. Hodgeso mintis, ministras pažymėjo – Lietuva ruošiasi ir skiria didelį dėmesį savo kariniams pajėgumams stiprinti.
„Jam (B. Hodgesui – ELTA) dar nebuvo žinoma idėja apie lietuviškos divizijos kūrimą, apie papildomus įsigijimus. Jis nežinojo ir apie pastaraisiais dvejais metais mūsų sudarytus bendrus sandorius su Latvija ir Estija. Dėl bendrų įsigijimų jis kėlė klausimą, ar mes deriname su sąjungininkais. Iš tikrųjų mes deriname, darome, kas yra įmanoma, kad būtų didesni bendri įsigijimai. Bet ekspertai nebūtinai viską gali žinoti“, – detalizavo A. Anušauskas.
Visgi B. Hodgeso ir A. Anušausko pasisakymai įžiebė diskusiją Vyriausybės gretose. Krašto apsaugos ministrą sukritikavo premjerės patarėjas Vaidas Navickas, teigdamas, kad generolui leitenantui buvo žinomi Lietuvos planai kurti karinę diviziją. V. Navickas tvirtino apie tai B. Hodgesą prieš susitikimą Vilniuje informavęs ir pats.
