„Dabar turbūt pamesčiau net skaičių, kiek įvairių kandidatų, siekiant išeiti iš situacijos, esu pateikęs prezidentui. Daugiau nei 10“, – penktadienį LRT televizijai sakė G. Landsbergis.

Tiesa, pora kandidatūrų buvo pateiktos Prezidentūrai dar kilusių viešų kivirčų. Anksčiau G. Landsbergis yra nurodęs, jog Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vyko du konkursai į diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo postą. Pirmoji kandidatūra, G. Landsbergio teigimu, buvo pateikta 2022 m. rugpjūtį, o antroji – praėjusių metų antroje pusėje.

Visgi, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai. Nuo tada atstovybė Varšuvoje neturi vadovo.

G. Landsbergis pripažįsta, kad dalis atsakomybės dėl to, jog naujo ambasadoriaus paskyrimas užtruko taip ilgai, krenta ir ant jo pečių.
„Atsakingi, turbūt, esame visi. Nuo atsakomybės nebėgu. Deja, tokia yra Lietuvos politinė situacija“, – sakė jis.

Tikina, kad patirtis dirbant su prezidentu buvo Konstitucijos rėmuose

Penktadienį po susitikimo su prezidentu G. Landsbergis tikino, kad pasiektas sutarimas dėl visų ambasadorių paskyrimų 2024 m. – taip pat ir Lenkijos. Ministras po susitikimo patikino, kad su G. Nausėda pokalbiai buvo konstruktyvūs.

Visgi, anksčiau interviu Eltai prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, komentuodama trintis dėl ambasadorių klausimo, teigė, kad „prezidentui natūraliai nepatinka“, jeigu Vyriausybė bando apriboti jo galias. Tokiu atveju, vaizdžiai tarė ji, šalies vadovas elgiasi lyg vyresnysis brolis, kurio jaunesnioji atžala privalo klausytis.

G. Landsbergis nelinko komentuoti A. Skaisgirytės pareiškimų, tačiau klausiamas, ar tariantis dėl diplomatų paskyrimo turėjo nusileisti prezidentui, patikino, kad patirtis buvo kitokia.

„Mano patirtis dirbant su prezidentu, ypatingai ambasadorių skyrimo atvejais, (...) iš esmės buvo Konstitucijos rėmuose. Ko gero, tik paskutinis atvejis – būtent šis, kuris ir sulaukė ir didžiausio visuomenės dėmesio – išėjo iš bendro tradicinio suvokimo, kaip tai turėtų būti daroma“, – aiškino jis.

„Komentuoti patarėjų nesiimčiau. Manau, kad visi vadovaujamės esminiu pamatiniu principu – kad teisinė valstybė yra ta, kurioje mes gyvename. Ir ne Orwell‘o knygos, ne kiti dalykai mums turėtų būti inspiracija, o Lietuvos Respublikos Konstitucija“, – pridūrė jis.

Sprendimas dėl E. Bajarūno – kitą savaitę

G. Landsbergis penktadienį pranešė, kad su prezidentu rastas sprendimas ir dėl ambasados Londone. Kas konkrečiai sutarta dėl konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno, G. Landsbergis nenurodė.

Visgi, politikas patikino, kad sprendimas dėl kaltinimų mobingu sulaukusio diplomato turėtų būti paskelbtas kitą savaitę.

„Detalės dėl ambasados Londone, noriu tikėti, bus kitos savaitės pradžioje“, – informavo G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Trintys tarp institucijų dar paaštrėjo, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.

Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.