Sekmadienį Vilniuje vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos tarybos posėdis, kuriame buvo aptariama politinė padėtis, tvirtinamas partijos kandidatų į Europarlamentą sąrašas ir programa.
Savo kalbą premjerė skyrė geopolitiniai padėčiai ir Lietuvai kylančioms grėsmėms apžvelgti.
„Natūrali yra prielaida, kad nuo pat nulinio momento ginsimės visi kartu, o dar geriau – jei visi kartu atgrasysime“, – teigė ji, pažymėjusi, kokia svarbi Lietuvai yra narystė NATO.
Premjerė tęsė, kad „NATO garantijos yra visų pirma politinės“.
„Ir kartais, deja, demokratinių šalių politikai būna lėti kaip tik esminiais momentais. O 5 straipsnis kaip tik ir kalba apie tokį. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam galima būtų pateikti ieškinį už nepakankamai greitą sprendimų priėmimą. Todėl netinkama nei olimpinė ramybė, kad mes jau labai daug padarėme ir planuojame padaryti dar daugiau, nei bandymas kelti sumaištį bandant kelti nepasitikėjimą NATO partneriais apskritai“, – teigė ji.
Premjerė sakė, kad nereikia piktintis kariškiais, sakančiais, kad Lietuva turi turėti planą, kaip elgsis, jeigu partneriai sprendimus priiminės ilgai.
„Kai politikai sako, kad nėra automatinio 5 straipsnio jungiklio visame Aljanse, tuo nereikia baisėtis. Tai nereiškia, kad kažkas mūsų negins, kaip rašoma klikbaitinėse antraštėse. Nes gintis visų pirmiausia turime mokėti patys. Ir pirmiausia – savo galvose“, – pabrėžė ji.
Politikė pridūrė, kad turime labai daug darbo, kalbamasi dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo ir tai esą ne tam, kad politikai galėtų pasigirti gražesniais skaičiais, tai, jos žodžiais, yra neišvengiamybė.
Kalbėdama apie Vokietijos pajėgas Lietuvoje, ji minėjo, kad galvos skausmas – kaip kasmet apmokėti 400-500 milijonų sąskaitą. Ji teigė suprantanti, kad sunku rinkiminiais metais kalbėti apie didesnius mokesčius, todėl siūloma skolintis, o „kažkas tuoj gal pasiūlys kokią loteriją“.
„Bet tai nesąžininga. Nes neatsako į klausimą – o kas po to“, – kalbėjo premjerė.
Ji vylėsi, kad šiai valdžiai pavyks parengti planą, kad ši našta būtų tolygiai paskirstyta tarp kartų ir visuomenės grupių, nes gynyba nėra vien pensininkų ar pedagogų rūpestis.
I. Šimonytės teigimu, negalima šios sąskaitos duoti apmokėti ateities kartoms, pakeliui sumokant palūkanų tiek, kad užtektų vienam tankų batalionui.
Kalbėdama apie kadencijos pabaigą politikė linkėjo, kad ji būtų užbaigta oriai. Anot jos, per Seimo sesiją reikia padaryti tai, kas turi būti padaryta.
Premjerė siūlė nesikuklinti
Posėdyje premjerė kalbėjo, kad pavasarį ir vasarą vyks dveji rinkimai – vieni kabutėse, su prognozuojama pabaiga – Rusijoje, o tikrieji – pas mus, kurie mažiau prognozuojami.
„Panašu, kad Vakarų erdvėje netruks bandymų visais būdais mažinti tą prognozuojamumą, tuo tikslu išnaudojant tai, ką visą laiką laikėme savo stiprybėmis – žmogaus teises, žodžio laisvę, galimybę išreikšti savo nesutikimą su priimamais sprendimais taikaus protesto ar slapto balsavimo forma“, – kalbėjo ji.
Premjerė atkreipė dėmesį, kad dabar matome, kaip „Žaliasis kursas“ tampa vidinio debato dalimi ne vienoje valstybėje, kaip ir migracija.
„Netinkama būtų teigti, kad bet koks karštas vidinis debatas yra inspiruotas kažkokių „virėjų“ iš pašalies. Bet turbūt galima gana drąsiai teigti, kada tie „virėjai“ visada suskubs šituo pasinaudoti“, – teigė ji.
I. Šimonytė akcentavo, kad Rusijos propagandistų sąraše po Ukrainos klausimo yra visi aktualūs Vakarų debatai, pradedant nuo ūkininkų protestų, baigiant EP rinkimais ir Ursulos von der Leyen lyderyste.
„Privalome išlikti akyli, ieškoti sprendimų nelengvuose konfliktuose tarp ūkininkavimo ir gamtosaugos, žmogaus teisių ir fakto, kad valstybės turi sienas ir taisykles, kurias gina ir nepasiduoti Kremliaus bandymams mus pačius paskandinti mūsų konfliktuose, kad neliktų laiko tam, kas šiuo metu svarbiausia – paramai Ukrainai“, – teigė ji.
I. Šimonytės teigimu, baigiant kadenciją liko daug darbų, tarp jų – Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimas.
Premjerė kalbėjo, kad nereikia kuklintis – per šią kadenciją padaryta išties daug ir krašto apsaugos finansavimas padidėjo nebe procentais, o kartais.
Tačiau, anot jos, geopolitinė padėtis tokia, kad ji verčia aplenkti savo pačių planus ir perdėlioti prioritetus.
Politikė teigė, kad jei Ukrainoje Rusija nebus sustabdyta, ji ne nenorės, o net nebegalės sustoti.
Kalboje ji priminė V. Putino praėjusią savaitę pasakytus žodžius, kad jis esą nekariaus su NATO, nebent šis kėsinsis į Rusijai priklausančias teritorijas.
„Toje tiradoje jis aiškiai davė suprasti laikąs Ukrainą savo teritorija“, – akcentavo ji ir teigė, kad niekada nereikia kreipti dėmesio į V. Putino žodžius.
Landsbergis: tuščia viltis demobilizuoja
Į tribūną stojęs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė norintis pakalbėti apie viltį ir tikėjimą ateitimi.
Politikas teigė, kad žvelgiant į situaciją fronte sunku rasti kuo pasidžiaugti.
„Ar tai reiškia, kad mes neturime vilties, kad mes netikime geresne ateitimi? Aš manau, kad ne – mes ukrainiečiais vilties praradę nesame. Jie ne kartą yra įtikinę, kad jie gintis gali ir, tiesą sakant, gali pamokyti ir kitus.
G. Landsbergio teigimu, nusivylimas kyla ne dėl ukrainiečių, o dėl mūsų pačių.
Esą, jeigu mes sugebėtume suteikti ukrainiečiams viską, ko jiems reikia, jie laimėtų.
„Ir mano neviltis yra, jei galima taip pavadinti, iš to, kad mes nepadarome visko. Šiandien matant griuvinėjantį tam tikrose vietose frontą, kas yra dėl suprantamų priežasčių, jei amunicijos skirtumas tarp okupantų ir besiginančiųjų yra 8 prie 1, suprantu, kad plikomis rankomis gintis yra sudėtinga“, – sakė jis.
Partijos pirmininkas kalbėjo, kad viltis turi būti pagrįsta pasirengimu.
G. Landsbergio teigimu, konservatoriai dabar yra pašiepiami dėl to, kad kalba apie blogus scenarijus.
„Man atrodo, kad tai yra būtina, dėl to, kad priminimas situacijos, kurioje mes esame, galimų, gal net nelabai reikšmingų statistiškai scenarijų... Apsisprendimas kaip juos valdyti turi mus mobilizuoti. Ir priešingai – tuščia viltis demobilizuoja“, – sakė jis.
G. Landsbergio įsitikinimu, raminti būtų neteisinga, o reikia pasakyti tiesą – yra scenarijų, kurie Lietuvai yra nepalankūs.
„Bet aš turiu vilties, kad mes galime būti tiems scenarijams pasiruošę“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
V. Landsbergis: Europą bando plėšyti į gabalus
TS-LKD garbės pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis posėdyje sakė, kad prieš jį pasisakę partijos vadovai kalbėjo gražiai, bet esą vis dėlto vartojo keistų išsireiškimų.
„Labai atsiprašau už savo nekorektiškumą. Bet kai mes patys kalbame, kad Ukraina yra numeris pirmas (…) Yra svarbu, kad Ukraina laimėtų, o mes paplosime – žiūrėkit, kaip gerai, kad Ukraina laimėjo. Bet mes esame paslydę nuo tos nuostatos, kad tai yra mūsų problema – ar mes laimėsime, demokratinis pasaulis, Europa?“, – teigė jis.
Jo teigimu, Rusija užpuolė mažų mažiausiai visą Europą, kurią stengiamasi plėšyti į gabalus.
Konservatorių garbės pirmininkas klausė, ar mes šiam plėšymui į gabalus priešinamės, taip pat ar mes suprasime, kad mes pralaimėjome, jei Ukraina pralaimės karą.
Profesorius akcentavo, kad šalys pasirašinėja sutartis dėl gynybos ir klausė, ar turime tokią sutartį su Lenkija, su Baltijos šalimis.
Sąrašą ves Kubilius
TS-LKD taryba sekmadienį patvirtino savo rinkimų programos nuostatas ir 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą (EP): „Europa – mums, mes – Europai: auginti ir ginti!“.
Taip pat buvo patvirtintas TS-LKD kandidatų sąrašas EP rinkimams, kurio lyderis – dabartinis europarlamentaras Andrius Kubilius.
Už jo rikiuojasi Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas, Liudas Mažylis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Matas Maldeikis, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Šarūnas Vaitkus, Aurimas Navys, Agnė Bilotaitė, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Jonas Gudauskas, Arvydas Pocius.
Vienas iš TS-LKD EP programos nuostatų remiasi tuo, kad artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, kitaip tariant tai bus „Ukrainos dešimtmetis“.
Anot konservatorių, tik Ukrainos sėkmė, pergalė prieš Rusiją, atstatymas ir modernizacija, narystė ES ir NATO padės pasikeisti Europos Rytų regionui.
