„Netoleruotina situacija, kai gimnazijos pedagogai patiria nuolatinį psichologinį smurtą, o mokykloje įsivyravo neteisingumo jausmas bei galimas direktorės piktnaudžiavimas. Kyla klausimas, ar tai nėra susiję su tuo, kad minėta mokyklos direktorė yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos mero A. Bezaro asmeninė draugė? Taip pat ar Švietimo ir mokslo ministerijos pasyvumas šiuo klausimu taip pat nėra susijęs su bandymu apsaugoti Jus į pareigas delegavusios valdančiosios LVŽS partijos merą ir jo bičiulę?“ – teigė G. Landsbergis.
„Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, jog vykstant mokytojų darbo apmokėjimo reformai daugiau laisvės reguliuoti mokytojų atlyginimus buvo skirta mokyklų vadovams. Kartu su laisve mokyklų vadovams buvo suteiktas pasitikėjimo kreditas, jog lėšos bus paskirstytos pagal atliktų darbų apimtį ir visa mokyklos bendruomenė jaus, jog už jų sunkų darbą yra teisingai atlyginama. Teisingumo ir pasitikėjimo vieni kitais jausmas smarkiai prisideda prie gero bendruomeninio mikroklimato ir sklandaus mokymosi proceso. Neabejoju, jog geri mokinių rezultatai yra visų mūsų prioritetas“, – pabrėžė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas.
Pasak G.Landsbergio, taip pat šokiruoja žinios, jog mokyklos direktorė Roma Meinoriūtė neišlaikė nacionalinio kompetencijų patikrinimo, tačiau toliau vadovauja minėtai mokyklai bei ruošiamasi jos naudai pakartoti kompetencijų patikrinimą sausį.
„Prašau Jūsų nedelsiant atlikti tyrimą ir įvertinti, kas lemia susidariusią situaciją Šiaulių r. Kužių gimnazijoje. Siekiant tyrimo objektyvumo, prašyčiau kuo nešališkesnio vertinimo proceso, kuriame nedalyvautų Šiaulių r. savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovai. Akivaizdus mokyklos vadovybės negebėjimas sutelkti bendruomenę. Matyti, jog šios mokyklos bendruomenė yra suskilusi ir tai neigiamai veikia ne tik mokytojus, bet ir mokinius“, – teigė G. Landsbergis.
Mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) teigė, kad mokykloje „nėra jokio skaidrumo“.
„Man net ne už visas kontaktines valandas sumokama. Su viena klase dirbu už dyką, jau neskaičiuojant visų darbų grupėse. Čia jau net negalvoju, nes sakė, kad nėra iš ko, sakė, kad biudžete nėra pinigų ir nieko negali padaryti, – tvirtino mokytoja. – O mes netyčia pamatėme ir išsiaiškinome, kad proteguojami mokytojai uždirba tokias sumas, kur nereikia nei kontaktinių valandų turėt nei ką. Su trimis kontaktinėmis valandomis gali vos ne 900 „į rankas“ gauti, nes prirašoma visokių darbų.“
Pedagogė tvirtino, kad mokykloje nėra darbo tarybos, o mintis priklausyti profesinei sąjungai esą vaiko vadovybė. „Tiek esame įbauginti, be balso teisės. Sunku apsakyti, – teigė mokytoja. – O kai mokytojai sukilo, prasidėjo nežmoniškas psichologinis teroras dar didesniais pliūpsniais.“
Mokytoja: dabar net drebu, kaip bijau į darbą eiti
Su DELFI bendravusi mokytoja teigė, kad tiesiog bijo. „Aš dabar grįžusi iš darbo visa drebu, nes tiesiog bijau kiekvieną dieną eiti į darbą“, – teigė pedagogė ir pridūrė, kad dažnai pagalvodavo apie darbovietės pakeitimą, tačiau gyvena rajone, o nuo bėgimo atkalbinėja aplinkiniai, kurie esą teigia, kad „niekur nepabėgsi“.
Jos teigimu, tokių mokytojų, kurie norėtų pakeisti mokyklą, yra ir daugiau, tačiau jų amžius toks, kad rasti naują darbą būtų sunku. „Jie su šita direktore dirba jau trisdešimt pirmus metus, tai ir neįsivaizduoja, kad kitaip gali būti, kad galėtų būti neterorizuojami, – pasakojo mokytoja. – Todėl visus pasakymus, kad taip negalima, aš inicijuoju ir todėl esu viena nekenčiamiausių.“
Mokytojos teigimu, direktorė dažnai kolektyvą vadina „tarybiniais mokytojais“ ir prikaišioja, kad „nemoki to ar ano“, nors pati esą neišlaikė kompetencijų patikrinimo. „Ji nemoka net iš USB rakto dokumento į kompiuterį įsikelti, – teigė pedagogė. – Jei reikia jai pranešimą kokį nors skaityti, tai tuoj atsiranda mokytojai, kuriai būna liepiama padaryti, tada, kai jau reikia pranešimą skaityti, kitas mokytojas iš USB rakto dokumentą įkelia į kompiuterį ir dar labai gerai, jei tas mokytojas su pelyte tuos dokumentus sklaidytų, o ji tik skaitytų.“
Pedagogė teigia, kad Šiaulių savivaldybės meras Antanas Bezaras – labai geras direktorės draugas, todėl esą į kai kuriuos dalykus žvelgia pro pirštus. „Kai ji neišsilaikė kompetencijų, buvo laikas trauktis, bet Antanas Bezaras jai kaip senai gerai pažįstamai pratęsė tą kadenciją, – teigė mokytoja. – Aišku prieš tai buvo nusiųstos kelios mokytojos, kurios gauna gerus atlyginimus ir viskas mokykloje buvo slaptai, nieko nežinojome, tik paskui išaiškėjo, nes buvo pranešta, kad mūsų direktorei kadencija pratęsiama dar metams.“
Mokytoja teigia, kad jos atlyginimas sumažėjo trisdešimt eurų. „Turiu 27 kontaktines valandas, o čia yra labai daug kaip mokytojai. Deklaruojama, kad prie 27 kontaktinių valandų prisiskaičiuoja 45 proc. pasiruošimo darbams, 45 proc. – apie 12 valandų“, – skaičiavo mokytoja ir pridūrė, kad turėtų būti daugiau nei etatas. Jos teigimu, viršininkė esą tam pritarė, tačiau pridūrė, kad lėšų nėra.
Šiauliuose dirbanti mokytoja uždirba beveik 940 eurų neatskaičius mokesčių, atskaičius – 730.
„Gyvena ji kaip kokia carienė. Šitiek metų dirbo, visiškai tarybinė direktorė, neišsilaikiusi kompetencijų. Mes mokykloje sakome, kad ji čia kone UAB įsteigusi, savo įmonę. Ji kaip carienė, o mes kaip baudžiauninkai“, – tvirtino mokytoja.