„Rasti sprendimai visa apimtimi. Man svarbiausi sprendimai dėl ambasados Londone taip pat rasti. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime tiksliai pasakyti, kaip tai bus įgyvendinta“, – žurnalistams penktadienį komentavo G. Landsbergis.
Naujai paskiriamų ambasadorių pavardžių jis komentuoti nesiėmė.
„Žmonės, dėl kurių dar nėra iki galo nuspręsta, procedūros nėra pabaigtos <...> – jų pavardės nėra atsileidžiamos“, – sakė ministras.
Kas konkrečiai sutarta dėl konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno, G. Landsbergis taip pat nenurodė.
„Tiesiog bus klausimas išspręstas“, – tepasakė jis ir pažymėjo, kad informacija apie tai bus paskelbta artimiausiu metu.
G. Landsbergis patikino, jog sutarta ir dėl ambasados Lenkijoje, kuri jau pusmetį veikia be vadovo. Tačiau, kada ambasadorius pradės dirbti Varšuvoje, ministras sakė negalįs atsakyti.
„Sunku man pasakyti. Kitos procedūros yra ne tik nuo mūsų priklausomos“, – aiškino G. Landsbergis.
Susitikimas neužtruko
Jis nenurodė ir to, ar sutarta kandidatūra į ambasadą Varšuvoje buvo pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijos (URM) ar prezidento.
Bendrai G. Landsbergis teigė, jog diskusijos su G. Nausėda vyko dėl 14 diplomatinių atstovybių. Pasak politiko, sutarta, kad dalyje jų ambasadoriai nesikeis.
G. Landsbergio susitikimas su prezidentu penktadienį truko mažiau nei 20 minučių. Ministras tikino, kad jo metu buvo išlaikyta konstruktyvi pokalbio atmosfera.
Be to, politikas akcentavo, kad panašiai ambasadorių paskyrimai buvo sprendžiami ir anksčiau – tik esą be žiniasklaidos dėmesio ir už uždarų durų.
„Tiesa sakant, anksčiau su prezidentu mes esame turėję tokių diskusijų ne vieną. Skirtumas – jos vykdavo be jūsų dalyvavimo. Tai vienintelis skirtumas tarp to, kas būdavo anksčiau, ir kas vyksta dabar“, – kelis mėnesius trukusius ginčus įvertino jis.
„Sakyčiau, kad [anksčiau procesas] išvengdavo to viešumo faktoriaus, kuris visą tą [sunkumą] ir sukėlė“, – pridūrė ministras.
Tai buvo trečiasis prezidento ir užsienio reikalų ministro susitikimas, kurio metu politikai bandė spręsti įstrigusį ambasadorių skyrimo klausimą.
Sako, kad turint ambasadorių Lenkijoje būtų paprasčiau
Prezidentūros ir URM nesutarimai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo.
Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias Lenkijos atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas ne kartą aptartas ir Seimo Užsienio reikalų komitete.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymėjo, kad Lietuvos ambasadorius Lenkijoje yra reikalingas ir ypač dabar, kai Lenkijos ūkininkai pasienyje su Lietuva rengia blokadą.
„Netrukus savo ūkininkų reikalavimu Lenkija iš dalies blokuos Lenkijos–Lietuvos sieną. Dabar Lietuvos ambasadorius/-ė turėtų būti Varšuvoje arba Suvalkuose. Ne tik aiškintis aplinkybes, bet ir praktiškai atstovauti savo šalies ekonominiams ir politiniams interesams.
Tai jau gal užtenka? Jau rytoj būtų gerai sužinoti, kad ambasadorius bus paskirtas“, – ketvirtadienį feisbukė rašė valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė.
Su tuo, kad bendrauti su Lenkijos institucijomis vykstant blokadai pasienyje būtų paprasčiau, jei Lietuva jau turėtų ambasadorių šioje kaimyninėje šalyje, sutiko ir G. Landsbergis.
„[Turint ambasadorių] būtų paprasčiau žinoti apie situaciją, rinkti informaciją, bendrauti su Lenkijos pareigūnais. Nesakau, kad būtų daugiau to daroma – to daroma daug ir dabar, įvairiais lygiais. Tiesiog turint vieną asmenį tai daryti būtų paprasčiau“, – teigė G. Landsbergis.
„Turėtume informacijos daugiau nei turime dabar. Tai faktas. Bet gebėjome tai kompensuoti Užsienio reikalų ministerijos pastangomis, deleguodami atsakomybes žmonėms, kurie dirba ministerijoje, taip pat žmonėms, kurie anksčiau dirbo ambasadoje.
Lietuva nieko neprarado, tiesiog turėjome dirbti kur kas daugiau nei kitu atveju būtų reikėję – jei būtų buvęs asmuo, kuris tiesiog turėtų tą atsakomybę“, – pripažino ministras.
Nesutarimai dėl Bajarūno
Be kita ko, dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūno.
Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų, nustačius, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą.
Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Reaguodama į tai, kad ambasadorių paskyrimai stringa, grupė parlamentarų registravo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama keisti skyrimo tvarką: prezidentas, atsisakydamas skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, būtų įpareigotas tai motyvuoti, numatytas dešimties dienų terminas.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės vertinimu, šios pataisos ribotų prezidento konstitucines galias.
Savo ruožtu G. Landsbergis teigė manantis, kad jos ne varžo, o įtvirtina prezidento konstitucines galias.
