„Turi būti paaiškinimas, nes esame teisės viršenybės valstybė, savo sprendimus grindžiame teisine viršenybe. Ir mūsų sienos ir jų apsauga didele dalimi apibrėžta Šengeno teise“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Norėčiau, kad visi mūsų sprendimai išplauktų iš teisės“, – teigė jis.
Įvertinti galimybę uždaryti PKP, kuriais pervežama daugiausia kontrabandos, trečiadienį vykdant parlamentinę kontrolę pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Anot G. Landsbergio, priemonės neteisėtai prekybai pažaboti „nebūtinai gali būti susijusios tiesiogiai su punktų uždarymu“: „Yra įvarios priemonės kaip riboti, sakykim, kontaktus arba kitus mechanizmus įvesti“.
Dar jis pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi leisti prekybą su rytinėmis kaimynėmis „teisės ribose“, o tai kad Europos Sąjungos nesankcionuojamos prekės gabenamos į agresiją Ukrainoje vykdančias valstybes esą „irgi yra teisės dalis“.
„Jei būtų indikacijų, kad Lietuvos teritorija kažkokiu būdu apeinamos sankcijos, įrodymai, tai toks galimas galbūt būtų kaip argumentas, kad kažkokius apribojimus galime (įvesti – ELTA). Mes juos, tiesą sakant, esame įvedę. Bet vėlgi, suderinę teisės ribose su EK“, – aiškino ministras.
G. Landsbergis dar tikino, kad jo vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) ir kitos institucijos nuolat stebi kaimyninę valstybę. Pasak jo, tiek URM, tiek Valstybės sienos apaugos tarnyba, Krašto apsaugos ministerija bei žvalgybos institucijos teikia savo indikatorius apie padėtį Baltarusijoje.
„Kol kas pokyčių, URM, mano žiniomis, nėra fiksavusi ir perdavusi – kad būtų kažkas reikšmingai pakitę“, – pažymėjo G. Landsbergis.
„Sudėjus indikatorius mes galime vertinti ar verta uždaryti tam tikrus sienos punktus kaip atsaką į tam tikrus Baltarusijos pusės veiksmus, padidėjusį nelegalių migrantų srautą (…) ir visas kitas grėsmes“, – teigė ministras.
Situacijos Baltarusijoje vertinimas, dar pridūrė jis, vyksta nuolat. Anot G. Landsbergio, jei Lietuvos institucijos pastebėtų, jog Lietuvos nacionalinio saugumo padėtis prastėja, vertinimas būtų teikiamas EK.
„Tiek indikatorių sąrašas yra patvirtintas, tiek ir priemonių sąrašas yra patvirtintas. O vertinimas vyksta nuolat. “, – teigė ministras.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio vidurio jau laikinai uždaryti Šumsko ir Tverečiaus PKP su Baltarusija.
Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vasaros pabaigoje yra užsiminusi apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo PKP uždarymo, tačiau jie, anot politikės, nėra formalūs.
Nausėda: svarstome uždaryti daugiau pasienio punktų su Baltarusija
Seimo komitetui trečiadienį pasiūlius Vyriausybei įvertinti galimybę uždaryti pasienio kontrolės punktus (PKP), per kuriuos į Lietuvą iš Baltarusijos vyksta didieji kontrabandos srautai, prezidentas Gitanas Nausėda patikina, kad tokia galimybė svarstoma – atsižvelgiant, kiek tai būtų „ekonomiškai racionalu“.
„Svarstome šitą klausimą, klausimas yra aktualus, gyvename šalia abiejų nedraugiškų valstybių sienos. Ta siena tikrai yra labai ilga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tikrai toliau svarstysime, kiek ekonomiškai racionalu sumažinti sienos praleidimo punktų skaičių taip, kad, viena vertus, nenukentėtų mūsų ekonomika, antra vertus, būtų užtikrintas šalies saugumas“, – sakė prezidentas.
Įvertinti galimybę uždaryti PKP, kuriais pervežama daugiausia kontrabandos, trečiadienį vykdant parlamentinę kontrolę pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė, kad tokiam sprendimui būtinas teisinis paaiškinimas, jį reiktų suderinti su Europos Komisija.
Tuo metu Suomija, didėjant per Rusiją atvykstančių migrantų be dokumentų srautams, antradienį nusprendė apsvarstyti galimybę uždaryti PKP ties 1,3 tūkst. km ilgio siena.
G. Nausėdos vertinimu, toks Helsinkio žingsnis – pagrįstas.
„Manau, kad Suomijos sprendimas yra pagrįstas labai objektyvia informacija ir duomenimis, kad gali būti tokio pobūdžio iššūkių“, – tikino G. Nausėda.
Šimonytė: Vyriausybė kol kas nesvarsto klausimo dėl pasienio punktų su Baltarusija uždarymo
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pasiūlius įvertinti galimybę uždaryti pasienio kontrolės punktus (PKP), per kuriuos į Lietuvą iš Baltarusijos vyksta didieji kontrabandos srautai, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė šio klausimo kol kas nesvarsto. Tačiau, anot jos, PKP uždarymas gali būti svarstomas ateityje.
„Kuo mažiau punktų, tuomet klausimas, ar turi mažiau eismo, ar turi ilgesnes eiles. Mes turime tuos keturis punktus dabartinius, per kuriuos vyksta ir keleivių, ir krovinių judėjimas. Nesakau, kad negali būti svarstomi klausimai tolesnio pasienio punktų režimo, bet kol kas tokio klausimo Vyriausybė nesvarsto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
