Lietuva perspėjo Turkiją, kad jos vėlavimas pritarti Švedijos ir Suomijos prašymams suteikti NATO narystę kelia riziką ne tik šių šalių, bet ir viso Baltijos jūros regiono saugumui.
Landsbergis teigia informavęs Turkijos užsienio reikalų ministrą Mevlutą Cavusoglu, kad padėtis visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kurio daugelis valstybių turi sieną su Rusija, yra itin jautri dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Kalbamės su savo gerais draugais Turkijoje, kad vėlavimas turi tiesioginį poveikį mūsų saugumui, todėl labai norėtume, kad ši situacija būtų išspręsta“, – Landsbergis teigė „Financial Times“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras tvirtina, kad reikėtų Švediją ir Suomiją kuo greičiau priimti į NATO. Ministro teigimu, tokiu atveju Baltijos šalys galėtų aptarti su šiomis šalimis aktualius bendradarbiavimo klausimus, pavyzdžiui, „daugiau oro gynybos projektų kartu su Suomija, aktyvesnį bendradarbiavimą su Švedija jūrų srityje“.
Švedijos ir Suomijos narystės paraiškas patvirtinto 28 iš 30 NATO valstybių narių. Vengrija pareiškė, kad jos parlamentas ratifikuos jas kitąmet.
Naujų narių prisijungimo prie NATO procesą labiausiai stabdo Turkija, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra pareiškęs, kad Švedija visų pirma turi nutraukti ryšius su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara vadina teroristinėmis, taip pat paspartinti įtariamų nusikaltėlių ekstradiciją.
