„Tai priklauso nuo Lukašenkos. Aš manau, kad jis nori palaikyti kuo didesnį spaudimą ES, ir, nepaisant (A. Merkel) skambučio, nemanau, kad kol kas jis yra pasiruošęs keisti savo politiką . Manau, kad tik atitinkamas spaudimas, sankcijos, (suveiks). Siūlyčiau svarstyti papildomas sektorines sankcijas, jeigu žmonėms neleidžiama išvykti . ES turi instrumentus, gali juos išsakyti, tai yra tinkamas kelias“, – teigė G. Landsbergis žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį.
Jo vertinimu, tinkamas būdas palaikyti ryšį su režimu yra per ES užsienio reikalų ministrą.
„Jis ir vakar kalbėjosi su ponu Makėjumi. Apie jo pokalbio turinį mes tiksliai žinome, nes jis turi įgaliojimus. Mes žinome, ką jis pasakė. Žinome, kad jis pareikalavo nedelsiant leisti žmonėms išvykti nuo sienos, sudaryti saugų koridorių jiems išvykti iš Baltarusijos, per oro uostus jiems grįžti atgal namo. Tokiai pozicijai aš pritariu, ir jai yra konsensusas tarp visų 27 ES valstybių“, – sakė G. Landsbergis.
Kol kas Lietuvos diplomatijos vadovas nemato prasmės kalbėtis su A. Lukašenka diplomatijos kalba.
„(Reikia) kalbėti ta kalba , kurią jis supranta. Kol kas nemačiau, kad būtų poreikis kalbėti diplomatijos kalba su žmogumi, kurį dažnas galėtume pavadinti besielgiančiu teroristiniais metodais“, – sakė G. Landsbergis.
Skeptiškas dėl dvišalių pokalbių
Užsienio reikalų ministras skeptiškas dėl dvišalių bandymų kalbėtis su Baltarusija.
„Manau, kad yra europinės institucijos, kurios daro savo darbą. Mes sutarėme dėl sankcijų, sutarėme dėl bendros laikysenos. Galime įgalioti, tą ir darome, ES institucijų atstovus kalbėtis ir palaikyti bendrą poziciją. Dvišalis kontaktas yra labai rizikingas, kad bus išnaudotas norint legitimizuotis. Matau tokią pagrindinę riziką. Ir matau ir pirmus to ženklus“, – sakė G. Landsbergis.
Jo nuomone, dar yra daug žingsnių, kuriuos galima padaryti, siekiant spręsti krizę.
„Yra pirmi žingsniai žengti dėl griežto sankcijų režimo. Tas sankcijas dar net nepradėjome įgyvendinti. Spaudimas tiek, kiek galima spausti režimą arba su juo bendradarbiaujančius, nėra pasiektas. Man atrodo, kad jeigu būtų siekiama greitų žingsnių, tai didesnė tikimybė, kad ta problema vis kartosis, ir kitais būdais save manifestuos“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Mato Nausėdos pozicijos pasikeitimą
Kalbėdamas apie šalies vadovo poziciją, jis pritarė G. Nausėdos nuomone, kad neturi vykti derybos su A. Lukašenka.
„Tikrai derybos neturi vykti jokiu būdu. Bet vėl gi aš matau tam tikrus ženklus, kad režimas, tiesiog pasinaudojęs tuo 50 min. pokalbiu, paverčia, kad tai atrodytų tarsi derybos. Tada mes deramės su žmogumi, apsimetančiu valstybės vadovu, kurio mes nepripažįstame“, – sakė G. Landsbergis.
Jis pastebėjo, kad „skiriasi prezidento pasakymai vakar, iki jo paaiškinimo, ir tai, kas buvo anksčiau“.
„Tas turbūt ne man vienam aišku“, – teigė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad Vokietija jo apie būsimą pokalbį neinformavo.
