„Mes negalime būti paralyžiuoti to, ką sako vienas ar kitas kandidatas.
Turime daryti savo namų darbus“, – interviu CNN sakė G. Landsbergis.
„Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,77 proc. nuo BVP. Vyksta debatas dėl to, jog reikėtų siekti ir 3 proc. – galbūt ir dar daugiau. Ne todėl, kad kažkuris kandidatas ar prezidentas to reikalauja, bet todėl, kad tai mūsų pareiga, nes mes suprantame grėsmę“, – pabrėžė jis.
Todėl, akcentuoja ministras, realaus karo Europoje akivaizdoje svarbu daryti viską, jog NATO valstybės užtikrintų savo pajėgumus atremti kylančias grėsmes.
„Mums karas Ukrainoje, atsinaujinęs Šaltasis karas yra realus. Todėl kai girdime tokius pasisakymus – mes nesibaiminame. Mes sakome – turime daryti tai, ko reikia, jog užtikrintume savo galimybes kaip įmanoma geriau apsiginti“, – patikino šalies diplomatijos vadovas.
„Tada turėsime istoriją, kurią galėsime papasakoti bet kada, kai lankysimės Jungtinės Valstijose – mes „nezuikiaujame“, mes atiduodame savo indėlį. Todėl tikimės, kad Jungtinės Valstijos tęs kovą su greta mūsų“, – apibendrino jis.
D. Trumpas jau kurį laiką skundžiasi dėl NATO ir yra apkaltinęs Vakarų sąjungininkes esant išlaikytinėmis. Anot jo, Aljanso narės neskiria pakankamai finansų karinėms išlaidoms ir JAV kaip gynybinį skydą laiko savaime suprantamu dalyku.
Visai neseniai D. Trumpas pareiškė, kad laimėjęs JAV prezidento rinkimus jis negintų tų NATO valstybių, kurių gynybos išlaidos neatitinka įsipareigojimų.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas akcentuoja, kad 18 iš 31 NATO šalies narės 2024 metais pasieks 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą.
