G. Landsbergis pažymi, kad siūlymu perkelti gynybos klausimą visuomenei, S. Skvernelis esą vengia savo kaip politiko atsakomybės ir siūlo nacionalinio saugumo grėsmes pirmiausia įvertinti pačiam.
„Pirmiausia, gal (S. Skvernelis – ELTA) šiek tiek išvengia atsakomybės. Tai siūlau to nedaryti. (...) Grėsmių vertinimui mandatą visi (Seimo nariai – ELTA) turime“, – žurnalistams po konservatorių prezidiumo posėdžio penktadienį teigė G. Landsbergis.
„Ponas Skvernelis buvo tas premjeras, kuris padidino finansavimą (gynybai – ELTA) iki 2 proc. Tai iš tikrųjų jis yra tas politikas, kuris yra praeityje priėmęs sprendimus ir be referendumo – matyt, sugebėjo įvertinti grėsmes. (...) Tai kviečiu bent jau šią pirmąją dalį – grėsmių vertinimą – padaryti dabar“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Kilus diskusijoms dėl Lietuvai didėjančių grėsmių, ekspremjeras S. Skvernelis šią savaitę iškėlė patariamojo referendumo dėl tolesnės valstybės gynybos idėją. Politiko teigimu, būtų naudinga pasiteirauti visuomenės, ar ši sutinka mobilizuotis ir valstybės bei žmonių resursus nukreipti į valstybės gynybą.
Diskusijas dėl šalies gynybos inicijavo G. Landsbergis
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
Diskusijas paskatino ir išsiskyrusios G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijos – pastarasis kolegos perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje nėra.
Panašios pozicijos laikėsi ir Prezidentūra – vertindamas G. Landsbergio įspėjimus, šalies vadovas palinkėjo Vyriausybės atstovui „atsisėsti ir nusiraminti“. Taip pat Gitanas Nausėda nurodė, kad politikams nereikėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą ir aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį.
„Ką mes tuo norime pasakyti? Kad prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko į Vilnių ir sakė, kad 5-asis straipsnis yra šventas, prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais, ir kancleris Olafas Scholzas, kuris taip pat sakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą, yra melagiai? Ar tiesiog plepiai? Aš manau, kad taip nėra, ir tikrai nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes 5-asis straipsnis yra NATO organizacijos šerdis“, – sakė G. Nausėda.
