„Tai turbūt vienas rimčiausių incidentų Baltijos jūroje. Be abejonės, manau, Lietuvos pozicija turi būti aiški, Vyriausybėje dar tos diskusijos neturėjome, bet galiu pasakyti savo poziciją, kad Lietuva turi prisidėti visomis išgalėmis prie Danijoje, Švedijoje ar kur kitur vyksiančio tyrimo. Kuo greičiau turi būti išsiaiškintos priežastys, nustatyti kaltieji, jei tokie yra. Aišku, turbūt čia nėra didelės paslapties, kad daugelio valstybių, analitikų akys krypsta į Kremlių“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Paklaustas, ar tai būtų galima laikyti Rusijos karo veiksmais, ministras paragino palaukti tyrimo.
„Palaukime tyrimo, toks yra sutarimas. Palaikiau vakar ryšį su Danijos ministru, kalbėjome ir su kitais kolegomis, kad šiuo atveju visgi svarbiausia yra atlikti aiškų, greitą tyrimą, kuris leistų tada tiksliai įvardyti aplinkybes, kuriomis įvyko šis sprogimas“, – teigė jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad įvykę sprogimai yra naudingi Rusijos įmonei Gazprom.
„Tai ką užfiksavo švedai – sprogimus ir kitokius reiškinius – tai ištyrus, manau, paaiškės kas įvyko. Tačiau akivaizdu, kam tai yra naudinga. Tai yra pirmiausiai naudinga pačiam Gazpromui“, – žurnalistams teigė ministras.
ELTA primena, kad Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, pareiškė sustiprinsianti savo naftos įrenginių saugumą po įtariamo sabotažo „Nord Stream“ dujotiekiuose Baltijos jūroje.
Pranešimas paskelbtas, kai pirmadienį dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko trys nepaaiškinami dujų nuotėkiai prieš tai juose įvykus dviem sprogimams, taip pat po naujausių bepiločių orlaivių stebėjimų aplink naftos bendrovių platformas Norvegijos vandenyse. Europos lyderiai pareiškė, kad nuotėkiai įvyko dėl sabotažo.
