„Kodėl pavojingi pokalbiai su teroristais. Nes net ir gavę ultimatumą jie gali paversti jį derybomis. Štai režimas pradėjo skleisti informaciją apie neva Merkel–Lukašenkos pokalbio metu aptartus 2000 migrantų, kuriuos Vokietija turėtų pasiimti. Oficialios Vokietijos pozicijos apie tai nėra“, – savo poziciją dėstė G. Landsbergis.

Ministras teigė, jog „tokio pobūdžio pasiūlymas yra mirtinai pavojingas Europai, todėl jei jis buvo pateiktas, turėjo būti atmestas“.

„Jis pavojingas dėl to, kad įtvirtintų migrantų legendą, kad į Europą galima pakliūti ir mėginant patekti nelegaliai, galima pakliūti ir mėtant akmenis į sieną saugančius pareigūnus. Kalbėti apie tolimesnį srauto sustabdymą būtų praktiškai nebeįmanoma. Nekeliu net klausimo, kaip humaniškai reiktų atrinkti tuos 2000 iš dešimties ar daugiau tūkstančių esančių Baltarusijoje – organizuoti loteriją?“ – ironišką klausimą socialinėje erdvėje kėlė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas G. Landsbergis rašė, jog net ir „propagandiškai paskleista mintis turi strateginę reikšmę režimui“.

„Didelė tikimybė, kad ji bus rimtai pradėta svarstyti Europoje, kaip greičiausias (nors ir trumpalaikis ir trumparegiškas) problemos sprendimas, visiškai nepaisant papildomų sąlygų ir reikšmės ateičiai. Europa skils į pasipiktinusius ir pritariančius. Europos institucijos bus susilpnintos – kam reikalingi jų sprendimai, teisinis kelias, jei viską galima sutvarkyti vienu skambučiu?

O to, ko mums reikia labiausiai – susitarimo dėl aiškios sienų apsaugos strategijos, resursų tai sienai apsaugoti, sankcijų Europos apgultį organizuojantiems ir tarptautinio tribunolo žmones kaip ginklą naudojantiems, – Europoje gali likti mažiau“, – rašė ministras.

Ministras G. Landsbergis rašė, jog „esame labai netoli vieningo Europos Sąjungos susitarimo dėl tolesnių sankcijų, dėl tolesnio spaudimo neteisėtam Minsko režimui“.

„Neturime leisti, anot posakio, snatch defeat from the jaws of victory – išplėšti pralaimėjimą pergalei iš nasrų. Todėl pokalbiai su teroristais ir yra pavojingi, nes jie vyksta ne mūsų – teisės teritorijoje, o jų – chaoso ir propagandos teritorijoje. Savoje žaidimų aikštelėje net ir mažiausias, bet piktas diktatorius gali įgyti pranašumą ir įveikti kad ir didžiausią, geriausių norų kupiną demokratijos atstovą“, – feisbuke trečiadienį rašė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Delfi primena, jog antradienio rytą prezidentas G. Nausėda teigė, jog kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet Aliaksandro Lukašenkos režimui.

„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui antradienį ryte kalbėjo G. Nausėda.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Seime sakė, kad apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai sužinojo iš socialinio tinklo.

„Su manim nebuvo (aptarta). Aš, tiesą sakant, žinutę pamačiau socialiniame tinkle, tviteryje“, – žurnalistams antradienį sakė užsienio reikalų ministras. Jis pripažino, jog šis skambutis jam buvo netikėtas.

Prezidentūra siunčia kitokį signalą – apie šį skambutį šalies vadovas žinojo.

„Panašu, kad galėjo būti tokia situacija, jog buvo šiek tiek per daug pasitikėta A. Lukašenka“, – komentavo G. Landsbergis.

Antradienio vakarą prezidentas G. Nausėda savo teiginius patikslino. Feisbuke šalies vadovas pabrėžė, jog kalbėjimasis nereiškia režimo legitimizavimo ar pripažinimo.

„Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – feisbuke antradienį rašė G. Nausėda.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)