Ministras renginyje retoriškai klausė, kodėl kontrpuolimą vykdančiai Ukrainai nesuteikiamas svertas pergalei. G. Landsbergis teigė, kad tam greičiausiai yra dvi priežastys – arba nemanoma, kad situacija yra pakankamai rimta, arba baiminamasi dėl to, kas nutiktų, jei svertas būtų veiksmingas ir jei branduolinė galia pralaimėtų karą, kurį pati pradėjo.
Ministras tvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando ištaisyti tai, ką anksčiau yra pavadinęs didžiausia geopolitine XX a. klaida ir „panaikinti Sovietų Sąjungos žlugimą“.
Pasak G. Landsbergio, Kremliaus šeimininkas mano, kad gali paveikti Sakartvelą, Moldovą ir Armėniją, tačiau 2014 m. jam nepavyko palenkti Ukrainos.
„Matome, kaip atstatoma Berlyno siena. Kyla klausimas, kur ji iškils. Ji galėtų sustoti ties Ukrainos sienomis. Neduok dieve ji būtų pastatyta arčiau Europos sostinių“, – nurodė G. Landsbergis ir pridūrė, kad kyla pavojus taisyklėmis paremtai tvarkai.
Ministras konferencijoje sakė, kad nebuvo suformuluotas galutinis, strateginis dabartinio karo Ukrainoje tikslas. Politikas paragino sukurti Ukrainos pergalės planą ir „paaiškinti mūsų žmonėms, kad taika įsivyraus po pergalės“. G. Landsbergis taip pat ragino nepasiduoti branduoliniam ir kitokio tipo šantažui.
„Rusija gali pralaimėti. Ji jau yra pralaimėjusi praeityje“, – akcentavo jis.
