„Siūlysime, ką papildomai (iš Irano) galima būtų įtraukti... į sankcijų sąrašą, – penktadienį per vizitą Berlyne sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Jis būtų sudarytas iš dviejų dalių – dėl Irano dalyvavimo kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje, taip pat dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurie vyksta Irano miestuose“.
Anonimiškai kalbėjęs aukšto rango ES pareigūnas teigė, kad užsienio reikalų ministrai pirmadienį per susitikimą Briuselyje tikriausiai priims sankcijas dėl protestų, kuriuos sukėlė moralės policijos sulaikytos iranietės Mahsos Amini mirtis, malšinimo.
Europos diplomatas, nenorėjęs skelbti pavardės, sakė, kad į sankcijų sąrašą ketinama įtraukti apie 30 pavardžių.
Spalio 17 dieną ES jau įvedė sankcijas Iranui, nukreiptas prieš moralės policiją ir 11 pareigūnų, įskaitant šalies telekomunikacijų ministrą, dėl įtariamo dalyvavimo malšinant protestus.
Taip pat bus aptariamas dronų perdavimas iš Irano į Rusiją, sakė ES pareigūnas.
Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai apkaltino Rusiją, kad pastarosiomis savaitėmis ši naudojo Irano gamybos dronus atakoms Ukrainoje vykdyti. Praėjusį savaitgalį Iranas pirmą kartą pripažino, kad siuntė dronus Rusijai, tačiau tvirtino, kad jie buvo pristatyti dar iki karo Ukrainoje.
ES siekia patvirtinti pranešimus, kad Iranas perdavė Rusijai raketas, kurios gali būti panaudotos Ukrainoje, sakė pareigūnas. „Jei tai pasitvirtins... mes imsimės veiksmų – sankcijų“, – sakė pareigūnas. Iranas neigia tiekęs raketas Rusijai ir kaltinimus vadina „visiškai melagingais“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock šios savaitės pradžioje jau buvo pareiškusi, kad 27 ES narės yra pasirengusios priimti naujas sankcijas, todėl Teheranas apkaltino Vokietiją „provokacijomis“ ir „nediplomatiškumu“.
Po derybų su savo kolega iš Lietuvos A. Baerbock atkirto sakydama, kad „mūsų europietišku supratimu, visuotinių žmogaus teisių laikymasis yra visuotinis, o ne nacionalinis reikalas“.
