Paklaustas apie galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą, Lietuvos diplomatijos vadovas atsakė, kad nerimui dar anksti.
„Paskutinį kartą, kai Trumpas vadovavo administracijai, buvo rytinio flango baimių, kurios neišsipildė“, – sakė G. Landsbergis.
Tačiau jis pabrėžė, kad bendrai JAV Europoje reikalinga labiau nei bet kada.
„Jeigu JAV pakeistų savo laikyseną rytiniame flange arba Europoje, aš tai pavadinčiau košmaro scenarijumi. Ypač susiduriant su tokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. JAV Europoje reikalinga labiau nei bet kada, nes mes susiduriame su agresyviu kaimynu“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Kartu Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad NATO turi būti pasirengusi tam atvejui, jeigu Rusija nuspręstų ją testuoti.
„Jeigu jie nuspręs testuoti NATO, ir nebus tikro atsako, jeigu neišlaikysime išbandymo, tada pasaulis įžengs į labai tamsius laikus. Dar turiu vilties, kad tas neatsitiks“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Diskusijos apie naują instrumentą
Per interviu žurnalistė domėjosi Lietuvos užsienio reikalų ministro ir apie Baltijos šalių pasirašytą susitarimą, kuriuo šios šalys pasienyje su Baltarusija ir Rusija sutarė kurti bendrą gynybos liniją.
„Mes kalbame apie kontrmobilumo priemones. Tai reiškia, kad mes turime imtis priemonių, kad įsiskverbti į Lietuvą arba kitas Baltijos šalis taptų sunkiau.
Vien Lietuva su Baltarusija turi daugiau nei 600 kilometrų sieną , tai yra didelė siena, kurią reikia apsaugoti, ir tai suteikia galimybių potencialiems priešininkams. Jau dabar turime elektronines sistemas, tam tikras struktūras, bet jos nepajėgtų sustabdyti sunkiosios technikos, jos nesustabdytų tankų. Tai turi mintyje mūsų kariuomenės žmonės“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Paklaustas apie paramą Ukrainai, ministras informavo, kad Briuselyje užsienio reikalų ministrai diskutavo apie Europos Komisijos pasiūlytą naują paramos instrumentą.
„Šiuo metu esu pakankamai optimistiškas dėl to, kas jis gali rasti pakankamai palaikymo Europoje. Net ir Vengrijoje.
Žinoma, tai yra tik pirma diskusijų diena, bet per diskusijas aš pabrėžiau, kad yra ypatingai svarbu, kad Europa turėtų šį instrumentą Ukrainai. Dabar to desperatiškai reikia Ukrainai, bet dieną po to jo gali reikėti ir Europai, kad Europa taip pat turėtų instrumentą ginti save. Mums reikia šios žinios, ir mums reikia to instrumento“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Remia dviejų valstybių idėją
Kalbėdamas apie situaciją Vidurio Rytuose, užsienio reikalų ministras sakė remiantis dviejų valstybių idėją Izraelio ir Palestinos konfliktui spręsti. Pasak jo, tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti saugumą šiame regione.
„Nėra jokio kito sprendimo kaip tik dviejų valstybių sprendimas. Jeigu norime matyti saugų Izraelį, jeigu norime matyti saugius palestiniečius, jeigu norime matyti saugų visą šį regioną – privalome priimti šį sprendimą“, – interviu CNN sakė G. Landsbergis.
Vertindamas situaciją Artimųjų Rytų regione, ministras pripažino, kad jam kelia nerimą karinę eskalaciją ir neramumus remiančių jėgų – Irano ir Rusijos – įtaka.
„Tai išties neramina, ypatingai dėl to, kad yra keletas veikėjų – nebūtinai esantys dėmesio centre, bet veikiantys užnugaryje – yra suinteresuoti šio konflikto tęstinumu“, – nurodė jis.
Dviejų valstybių sprendimo idėja, apimanti nepriklausomą Palestinos valstybę, Izraelį ir Jeruzalę, kaip sostinę, kuria dalijasi abi valstybės, jau dešimtis metų yra tarptautinės diplomatijos, kuria siekiama nutraukti konfliktą, kertinis klausimas.
Dar 2021-aisiais, sustiprėjus kariniams veiksmams tarp Izraelio ir islamistų kontroliuojamo Gazos Ruožo, JAV prezidentas Joe Bidenas tikino, kad Palestinos valstybės sukūrimas šalia Izraelio yra „vienintelis būdas“ išspręsti šį ilgametį pusių konfliktą.
Tuo metu pirmadienį Briuselyje posėdžiavę Bendrijos užsienio reikalų ministrai diskutavo dėl galimų sprendimų Izraelio ir Palestinos konflikte. Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pakartojo, kad siekiama dviejų valstybių sprendimo. Jis taip pat priminė, kad Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu „nepriimtiną“ raginimų sukurti Palestinos valstybę po karo Gazoje atmetimą
