„Apie normalumus ir nenormalumus. Daug kas klausia paskutinėmis dienomis kada, kaip, kas priėmė bei kas sutiko su sprendimu dėl Taivaniečių atstovybės.
Keista, kad tų klausimų buvo mažokai, kai apie šį sprendimą paskelbėme dar liepos mėnesį. Kaip sakoma – pergalės tėvų daug, taip ir vasarą apie sprendimą buvo žinota, pritarta ir sveikinta. Įmonėms susidūrus su sunkumais – taivaniečiai daugelio paliekami našlaičiais“, – feisbuke rašė G. Landsbergis.
Jo nuomone, visiškai nieko ypatingo Lietuvoje neatsitiko.
„Tik žmonės iš Taivano salos norėjo save vadinti taivaniečiais ir tai yra visiškai normalu. Tai nepažeidžia mūsų tarptautinių įsipareigojimų, nepažeidžia sutarčių. Leisti vadintis taip, kaip žmonės save vadina nėra klaida“, – rašė G. Landsbergis.
Ministro nuomone, nenormalu yra kitkas.
„Nenormalus ir neatitinkantis tarptautinių įsipareigojimų yra spaudimas įmonėms, nenormalus yra vieningos ES rinkos sistemos laužymas. Mesti iššūkį Europos Sąjungai yra klaida“, – teigė G. Landsbergis.
Savo įraše jis prisiminė ir filmą apie Vytautą Landsbergį.
„Vakar žiūrėjome Sergejaus Loznicos filmą apie vieną pažįstamą muzikologijos profesorių (perfrazuojant filme girdėtą frazę). Labai daug deja vue jausmo – apie tai, kas yra klaida, kas su kuo turėjo konsultuotis ir ko atsiklausti leidimo dėl Lietuvos nepriklausomybės. Ir kaip filme buvo pasakyta, visi klausimai turi prasmę tik tuomet, jei nepripažįstamas pagrindinis principas – ar žmonės turi teisę apsipręsti ir būti laisvi.
Būtent laisvės siekis yra normalu, o ne agresyvi ir neteisėta komunistų partijos valdomos šalies reakcija. Panašu, kad po trisdešimties metų vis dar turime sau priminti kas yra kas“, – teigė G. Landsbergis.
Mitalas: reikia pertraukos
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad konflikte su Kinija reikėtų padaryti pertrauką ir Lietuvos politikams suformuoti naują susitarimą dėl užsienio politikos.
„Aš manyčiau, kad reikėtų šiek tiek paimti pertrauką ir visiems Lietuvoje pagalvoti apie tai, kokia yra mūsų bendra užsienio politikos kryptis. Man neatrodo, kad yra tinkamas opozicijos dabar skubėjimas su įvairiomis rezoliucijomis spręsti santykių klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Mitalas.
Jis sukritikavo ir prezidentūros bei Užsienio reikalų ministerijos bendravimą šiuo klausimu.
„Man neatrodo, kad yra labai daug žadantis tas nepakankamas kalbėjimasis tarp Vyriausybės ir prezidento, kuris vyksta užsienio politikos klausimais.
Tai gal iš tikrųjų reikėtų dabar mažiau kalbėti į viešumą įvairiausius savo pamąstymus ir teorijas, bet paimti pertrauką ir tarpusavyje dar grįžti prie to klausimo, kuris, tiesą sakant, pastaruosius du metus nebuvo svarstomas – Lietuva neturi nacionalinio susitarimo užsienio politikos klausimais, kuris galiotų“,– teigė Laisvės frakcijos seniūnas.
„Man atrodo, kad paskutinis baigė galioti prieš maždaug porą metų ir tam, kad Lietuva nenuslystų į labai skirtingas interpretacijas, kur reikėtų judėti, tikrai būtų galima ir Vyriausybės lygiu, ir prezidento lygiu – tiesą sakant, jam tas yra siūlyta taip pat, inicijuoti nacionalinį susitarimą šiais klausimais“, – pridūrė V. Mitalas.
Čmilytė-Nielsen: atstovybės pavadinimas yra atsakingos institucijos reikalas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad Taivaniečių atstovybės atidarymo peripetijos buvo viešai aptariamos.
„Jos buvo derinamos, o konkrečios formuluotės yra atsakingos institucijos reikalas. Manau, kad taip ir turėtų būti“, – komentavo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad dabartinėje situacijoje Lietuva patiria spaudimą.
„Todėl labai svarbu, kad mes nesiblaškytume ir išliktume vieningi, orūs bei solidūs, ypatingai kalbant ne tik apie vidaus politiką, bet ir prieš mūsų partnerius užsienyje. To visiems labai linkėčiau“, – tvirtino parlamento pirmininkė.
„Kiek žinau, prezidentas ir užsienio reikalų ministras bei kiti Vyriausybės atstovai nuolat bendrauja. Kažkokio specialaus mano pakvietimo gal ir nereikėtų, tačiau galiu tik pakartoti savo poziciją, kad šioje situacijoje, kai Lietuva patiria spaudimą, labai svarbu, kad mūsų pozicija būtų vieninga“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė, kad Lietuva šiuo metu yra „dideliame geopolitiniame žaidime“.
„Todėl ir svarbu, kad būtų vieningi bei labai aiškų signalą transliuotume savo partneriams užsienyje“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Santykiai pašlijo
Lapkritį atvėrus atstovybę Vilniuje, Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, rašė BNS.
Kinijai pasiūlius Lietuvos ambasadą Pekine pavadinti Reikalų patikėtinio biuru, konsultacijoms į Vilnių atšaukta diplomatinės atstovybės vadovė, laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė.
Pekinas laiko Taivaną dalimi savo teritorijos ir yra pažadėjęs kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Dėl nuolatinio Pekino spaudimo oficialių Taibėjaus diplomatinių sąjungininkų skaičius yra sumažėjęs iki vos 14, nors sala palaiko tvirtus neformalius santykius su JAV, Vokietija ir dauguma kitų galingųjų valstybių.
Wang Wenbinas taip pat sukritikavo Taivano pažadą steigti 200 mln. JAV dolerių (apie 176,7 mln. eurų) fondą investicijoms į Lietuvą ekonominiams ryšiams plėtoti, šaliai patiriant Kinijos spaudimą.
Kinų URM atstovas šį sprendimą pavadino „dolerine diplomatija“ ir pridūrė, jog „užsienio paramos Taivano nepriklausomybei prašymas gali nuvesti tik į aklavietę“.
Lietuvos Vyriausybė yra nusprendusi steigti prekybos atstovybę Taibėjuje.
Taibėjus tvirtina esąs pasirengęs padėti Lietuvai atkurti prekybos srautus, trikdomus Kinijai neįsileidžiant kai kurių prekių.
„Pekinas yra užblokavęs daugiau kaip 120 jūrinių konteinerių, kurių vertė siekia mažiausiai 1,5 mln. eurų. Esame pasirengę juos visus paimti ir padėti Lietuvos įmonėms“, – pareiškė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas po susitikimo su savo kolege vokiete Annalena Baerbock pareiškė: „Mums kelia tiesioginį susirūpinimą Kinijos vyriausybės bandymai bauginti Lietuvą.“
A. Blinkeno teigimu, Pekinas spaudžia Europos ir Amerikos įmones gaminant produktus nebenaudoti lietuviškų komponentų, antraip grasindamas uždrausti šioms kompanijoms prekiauti Kinijos rinkoje.
A. Baerbock savo ruožtu pažymėjo, kad „mes, europiečiai, solidarizuojamės su Lietuva“.
Kinijos URM tiesiogiai nepatvirtino, kad Lietuvos atžvilgiu įvestas draudimas prekiauti ar kitos atsakomosios priemonės, tačiau pabrėžė, jog Vilnius peržengė „raudoną liniją“.
Kinų valdančioji Komunistų partija turi plačius įgaliojimus spausti savo šalies bendroves, nesilaikančias vyriausybės politinės ir diplomatinės linijos.
