„Aš renkuosi tose kalbose nedalyvauti. Manau, kad padarėme svarbų darbą visi ir tai yra tikrai didelis žingsnis, užtikrinant mūsų valstybės saugumą, ir pavyko įtikinti partnerius, kurie tikrai nebuvo įsitikinę, kad tą daryti verta. Ir, manau, kad nei ordinų, nei kritikos turbūt čia labai daug nereikėtų“, – „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

Ministras akcentuoja, kad dabar reikia žiūrėti į priekį – siekti kuo skubiau užtikrinti, kad reikalinga infrastruktūra būtų pastatyta ir kad brigada fiziškai atsirastų Lietuvoje.

Tačiau, pabrėžia ministras, kad Lietuva ir pati turi stiprinti savo saugumą.

„Jeigu kas nors tikėtų, kad tai jau yra viskas, paskutinė dalelė ir Lietuva yra saugi, aš noriu pabrėžti, kad labai dar labai daug žingsnių reikia nueiti. Ir didelė dalis tų žingsnių yra mūsų pačių, kuriuos mes turime apdaryti“, – teigė G. Landsbergis, pabrėždamas, kad turi omenyje vėl prasidėjusią diskusiją dėl visuotinio šaukimo, oro gynybos klausimą ir t.t.

Svarbu turėti NATO palaikymą

G. Landsbergis taip pat teigia, kad labai svarbu, jog vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje palaikymą išreikštų ir NATO.

„Manau, kad yra svarbu turėti patvirtinimą, kad viskas yra daroma po NATO skėčiu“, – sakė ministras.

„Mano vertinimu, visada yra geriau turėti daugiašalį sutarimą. Jis yra tvirtesnis, jis yra labiau įtvirtintas, tai to, manau, mes dar galime siekti per šią savaitę“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę šalyje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.

Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas.

Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.

Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.

Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)