Antradienį Seime paklaustas apie tai, kaip galėtų keistis naujieji NATO regioninės gynybos planai, G. Landsbergis paaiškino, kodėl nenorėtų apie tai plačiau kalbėti.
„Gynybos planai bus tvirtinami politiniu sutarimu. Kol kas jie dar nėra patvirtinti. Tai kol jie nėra patvirtinti, aš paprastai susilaikau nuo komentarų dėl to, kad bet koks labai išsamus komentavimas riboja mūsų galimybę, pavyzdžiui, tuos planus pagerinti“, – komentavo ministras.
Jis ragino palūkėti ir teigė, kad gynybos planus derėtų vertinti tada, kai bus aiški visa jų apimtis.
„Palaukim, ateis tos diskusijos. Kad ir tai neatrodo kaip derybos, bet tai yra politinis debatas. Visa apimtimi įvertinsime juos, ar iš tikrųjų galime, ko nors reikalauti“, – teigė politikas.
„Mano pagrindinė nuostata, kurią aš ir anksčiau esu komentavęs, tai yra taip, džiaugiamės planais, suprantame, kad jie reaguoja į situaciją, kuri yra labai arti mūsų, tikimės, kad bus rastas sutarimas, nes tai dar nėra garantuota.
Norėčiau priminti, kad ankstesnieji gynybos planai buvo labai ilgai užstabdyti dėl to, kad viena valstybė, mūsų Aljanso narė tiesiog užstabdė – labai panašiai, kaip dabar Švedijos narystė užstabdyta. Taip, kad kol kas aš galbūt šampaną palaikyčiau šaldytuve ir palaukime, kol vis tai įvyks“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Tiesa, jis pažymėjo, kad gynybos planai neapima atgrasymo elemento, kas esą itin svarbu.
Ministras: atgrasymo elemento planas neapima
„Gynybos planai kalba apie karinę situaciją. Mes kalbam lygiai taip pat, kad reikia nepamiršti atgrasymo. Atgrasymo veiksnys iki karo, kad karo net nereikėtų, kad tų planų net nereikėtų išvis ištraukti iš stalčiaus, jų įgyvendinti, kad priešas, oponentas net nesvarstytų arba būtų atgrasytas nuo bet kokių veiksmų prieš Lietuvą, Latviją, Estiją, kitas Rytų flango valstybes. Šito dėmens planas neapima, dėl to mes raginame nepamiršti to, kas buvo įsipareigota praeitų metų Madrido susitarimuose, ir čia visi klausimai, kurių aš aktyviai šioje spaudos konferencijoje netrauksiu, bet jums jie yra puikiai žinomi“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Anksčiau šią savaitę Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad naujieji NATO regioninės gynybos planai atliepia Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak jo, nauja gynybos strategija siunčia stiprų signalą Aljanso priešams ir įspėja, kad, karo ar invazijos atveju, agresorės šalys sulauktų visuotinio NATO šalių atsako.
Pasak V. Rupšio, „jau patys planai iš savęs yra atgrasymas“.
„Planai yra jungtinio pobūdžio – t. y., aiškiai numatomos priemonės, aiškiai numatomi efektai, kurie tikrai yra labai stiprūs ir priešui siunčia labai aiškią žinią, kad tai nebus kažkoks lokalus konfliktas. Tai bus visa apimantis atsakymas, jeigu kartais jis (priešas – ELTA) kėsintųsi“, – pastebėjo jis, kurį cituoja ELTA.
Platesnis V. Rupšio komentaras – čia.
Balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo. NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis.
Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
