TS-LKD pirmininkas posėdyje savo sprendimą grindė tuo, kad, svarstydamas klausimą ir priimdamas bet kokį sprendimą, NSGK leistų pirmajam, nesuderintam įstatymo projektui toliau skintis kelią Seime.
„Buvome apsitarę, koks galėtų būti komiteto siūlymas. Bet aiškėja naujos papildomos informacijos, ir gal truputį pasakysiu kaip yra: Kultūros komitetas pernai buvo sudaręs darbo grupę, kurioje dalyvavo valdančiųjų ir opozicijos, taip pat visuomeninio transliuotojo atstovai. Darbo grupės tikslas buvo pateikti naują įstatymo projektą. Pritrūkus kelių posėdžių, grupės darbas nutrūko, ir projekto mes nesulaukėme.
Mano žiniomis šioks toks projektas yra beveik parengtas, jis galėtų būti užbaigtas ir įregistruotas atskira versija nr. 2. Mūsų sprendimas šiandien kalba apie pirmąją versiją. Jis suteiktų Kultūros komitetui galimybę dirbti su senąja versija. Tai būtų galimas gudravimas, kad būtų išvengta darbo grupės aptarimų. Man atrodo tai nėra labai garbinga“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis siūlė išimti klausimą iš darbotvarkės, ir palaukti, kad Kultūros komitetas registruotų antrąją įstatymo versiją.
„Jeigu mes apsispręstume neišimti klausimo iš darbotvarkės, opozicija nedalyvautų klausimo svarstyme apskritai, ir kvorumo nebūtų“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak parlamentaro, bet koks NSGK sprendimas šį trečiadienį leistų Kultūros komitetui dirbti su pirmąja, darbo grupėje neaptarta įstatymo versija.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovai komitete Jonas Jarutis ir komitetui vadovaujantis Dainius Gaižauskas pasisakė už tai, kad NSGK priimtų sprendimą ir „nemarinuotų“ įstatymo projekto svarstymo
J. Jarutis kalbėjo, kad „reikia šitą klausimą uždaryti“, pirmoji įstatymo versija būtų atmesta Seime, ir tada atsirastų antroji versija.
D. Gaižauskas stebėjosi, kodėl tolesnę proceso eigą bandoma stabdyti būtent NSGK, kuris šiuo klausimu yra tik papildomas komitetas.
„Tą patį galite padaryti ir pagrindiniame komitete, kur galite nedalyvauti, nebalsuoti. Dabar darosi tokia praktika, kai koks nors įstatymo projektas nueina į papildomą komitetą, mes jo ne tik kad nesvarstome, o metus laiko marinuojame, nepriiminėjame sprendimų ir neleidžiame pagrindimiam komitetui apsispręsti“, – kalbėjo D. Gaižauskas, ragindamas leisti sprendimus priiminėti pagrindiniam komitetui, o NSGK į įstatymą žiūrėti tik per nacionalinio saugumo prizmę.
Vis dėlto balsų dauguma NSGK buvo pritarta G. Landsbergio siūlymui ir įstatymo projektas išimtas iš darbotvarkės. Parlamentaro poziciją palaikė penki komiteto nariai, trys buvo prieš, susilaikė vienas narys.
Rengiama nauja įstatymo versija
Naują įstatymo redakciją (vadinamąją pirmą versiją – DELFI) prieš metus registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas parengtas pagal LRT veiklą tyrusios komisijos išvadas, tačiau joms nepritarė Seimas, rašė BNS.
Taip pat Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad sprendimas sudaryti Seimo tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.
„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29.000 Eur, sudarymą.
Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.
Daug kritinių pastabų minėtam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.