Atkartodamas savo pastabas, išsakytas praėjusios savaitės pradžioje Santandere (Ispanija) vykusiame užsienio politikos forume, G. Landsbergis retoriškai klausė, kodėl Ukrainai nebuvo suteikta visa pergalei reikalinga parama.
„Arba situacija nebuvo laikoma pakankamai rimta..., arba buvo baiminamasi, kas nutiktų Rusijai, jei Ukrainai duotume pakankamai didelę lazdą ir tai turėtų poveikį, o branduolinė galybė pralaimėtų karą, kurį pati pradėjo“, – sakė G. Landsbergis.
„Jei ši baimė yra politikos, kuria siekiama neduoti Ukrainai reikalingos didelės lazdos, varomoji jėga, tai mes tada įžengiame į naują skyrių, kuriame „jėga yra teisi“ – o tai labai pavojingas pasaulis“, – sakė jis.
Ministro komentarai pasirodė po to, kai atsirado abejojančių Ukrainos pažanga vykdant kontrpuolimą prieš Rusiją, o viltys, kad vasarą pavyks greitai pasiekti proveržį, pasirodė pernelyg optimistinės, atsižvelgiant į stiprią Rusijos gynybą.
G. Landsbergis tęsė, kad tai jam kelia didžiausią susirūpinimą, o Ukrainai dabar daromas „nepagrįstas“ spaudimas.
„Kai ruošėmės NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, atrodė, kad yra aiškus [kontrpuolimo] kelias, kad mes pasiųsime tai, ką turime, ir tada tikėsimės, kad Ukraina padarys stebuklą, – sakė G. Landsbergis. – O jei jie negalės judėti pakankamai greitai, tada kas nors sakys: „Labai blogai, dabar jie turi derėtis“. Negalime pakliūti į proto spąstus“.
Tačiau G. Landsbergis pabrėžė, kad ukrainiečiai parodė, jog „jie turi galimybių laimėti šį karą“.
„Turime paaiškinti, kad jei Ukraina nelaimės, tai kainuos brangiau visiems. Tai kainuos Armėnijai, Moldovai, Ukrainai, Sakartvelui, galbūt net mums, Baltijos šalims, ir Lenkijai“, – sakė jis.
Paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad ES vienybė dėl Ukrainos išsilaikys, G. Landsbergis atsakė, kad „vienybė paprastai išsilaiko, kai yra lyderystė“.
Sankcijų apėjimas
„Didžiausią nerimą mums kelia tai, kad dvejopos paskirties įranga keliauja į Vidurinę Aziją ir iš karto siunčiama į Rusiją“, – sakė G. Landsbergis.
„Matome daugybę bandymų apeiti sankcijas, kurie padeda Rusijai, beveik kiekvienoje šalyje matome padidėjusį eksportą į Vidurinę Aziją arba Pietų Kaukazą“, – sakė jis.
„Mums tai yra problema, nes beveik viskas, kas gabenama sausuma, keliauja per Baltijos šalis ar Lenkiją – tai kelia nerimą, ir mes norėtume, kad tai būtų sprendžiama, kad atsakomybė nebūtų suversta tik ant mūsų, – sakė jis. – Regioniniu mastu – Lenkija ir Baltijos šalys – galėtume susitarti apriboti dvejopos paskirties prekių tranzitą per mūsų šalis“, užkertant kelią sankcijų apėjimui „gana plačiu mastu“.
„Tai padidintų spaudimą kitoms šalims, kurios naudojasi mūsų teritorijomis dvejopos paskirties prekėms eksportuoti“, – pridūrė jis.
