Taip papildyti Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą siūlo jo pataisas įregistravęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pagal siūlomą projektą, į laisvės gynėjų statusą galėtų pretenduoti prokuratūros pareigūnai, kurie nuo 1990 m. kovo 30 d. iki 1991m. rugpjūčio 21 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Laikinojo pagrindinio įstatymo ir 1990 m. liepos 27 d. Prokuratūros įstatymo nuostatomis, tarnavo Lietuvos Respublikos prokuratūroje.
Taip pat siūloma į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją įtraukti ir Generalinės prokuratūros atstovus.
Šių metų rugpjūčio 21 d. įsigaliojo Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, kuriame apibrėžiama laisvės gynėjo sąvoka, nustatomi pagrindiniai laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijai.
„Pagal įstatymo nuostatas, laisvės gynėjais pripažįstami asmenys, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu tarnavo tokiose institucijose kaip Pasienio apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos policija ir kt., tačiau tame sąraše nėra Lietuvos Respublikos prokuratūros.
„Šiuo laikotarpiu prokurorams reikėjo aiškiai pasirinkti – dirbti nepriklausomos valstybės prokuratūroje, ar likti LTRS prokuratūroje. 1990 m. kovo 30 d. šalies prokurorai susirinko į Vilniuje, A. Smetonos gatvėje (tuometinėje N. Gogolio gatvėje) esantį Generalinės prokuratūros pastatą, ir vieningai pareiškė savo ištikimybę Lietuvos įstatymams. Buvo ryžtingai atsisakyta į Vilnių atvykusių SSRS emisarų mėginimų klasta ir smurtu susigrąžinti Lietuvos prokurorų paklusnumą bei priklausomybę Maskvai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame taip pat atkreiptinas dėmesys į prokurorų indėlį baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių bei kitose sovietinės agresijos bylose.
„Būtent prokuratūros pareigūnai surinko pirmuosius svarbius įrodymus Sausio 13-osios ir Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo bylose, kas buvo labai svarbi sąlyga, leidusi tas bylas išnagrinėti net ir praėjus daugeliui metų. Pažymėtina, kad Sausio 13-osios bylos tyrime dalyvavę prokurorai dėl savo pareigų teisėto atlikimo yra persekiojami užsienio valstybės. Rusijos Federacijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba ne kartą oficialiais pranešimais žiniasklaidoje informavo apie pradėtus tyrimus ir iškeltas baudžiamąsias bylas Sausio 13-osios bylos ikiteisminį tyrimą organizavusiems, valstybinį kaltinimą palaikiusiems Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorams, kaip ir nuosprendžius šioje byloje priėmusiems teisėjams, nurodė, kad imtasi veiksmų organizuoti šių pareigūnų tarptautines paieškas“, – aiškinamajame dokumento rašte sako L. Kasčiūnas.
