Kadaise propagavęs laisvą gyvenimo būdą, dabar jis drąsiai liudija apie mistines savo patirtis – sukrečiantį atsivertimą, stebuklingą žmonos išgijimą nuo vėžio, dešimtmečio sūnaus regėjimus.
Buvęs visiškas bedievis tapo Dievo Gailestingumo apaštalu ir visame pasaulyje garsina Jėzaus apsireiškimus šventajai Faustinai, kurie praėjusiame amžiuje vyko Vilniuje. 2000-aisiais metais tuometinis popiežius, dabar palaimintasis Jonas Paulius II, Faustiną Mariją Kowalską paskelbė šventąja. Mistiniai sesers Faustinos išgyvenimai ir regėjimai aprašyti knygoje „Dienoraštis. Dievo gailestingumas mano sieloje“.
Paradoksas, kad Dievo Gailestingumo kultas labiau žinomas visame pasaulyje nei Lietuvoje. Siekdami skleisti žinią apie gailestingąją Dievo meilę Lietuvos vyskupai 2011-uosius metus buvo paskelbę Dievo Gailestingumo metais. Visas Lietuvos vyskupijas pasiekė žymiojo paveikslo kopijos. Pagal šventajai Faustinai duotą Jėzaus nurodymą, pirmoji savaitė po šventų Velykų visame pasaulyje švenčiama kaip Dievo Gailestingumo savaitė, o pirmasis sekmadienis po Kristaus Prisikėlimo – Gailestingumo sekmadienis.
Ne vieną dešimtmetį Jėzaus apsireiškimus po visą pasaulį garsinantis australas J.Canavanas tik visiškai neseniai pirmą sykį lankėsi Vilniuje, Dievo Gailestingumo mieste, kur ir vyko stebuklingi įvykiai. Svečias meldėsi šventovėje Dominikonų gatvėje, kurioje saugomas Dievo Gailestingumo paveikslo originalas. Svečią iš Australijos priėmė ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Sukrečiantis liudijimas
Mažutė, tačiau be galo jauki ir šilta Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė. Eilinė savaitės diena ir neeilinis liudijimas Mišių metu. Kunigas pakviečia prie altoriaus svečią iš Australijos. Vietoj pamokslo skamba sukrečiantis liudijimas, kaip visiškas bedievis ne tik atsivertė, bet tapo apaštalu, skelbiančiu žinią apie Dievo Gailestingumą. Žmonės braukia ašaras, nedrąsiai aplodismentais sveikina svečią. Visi išsiskirsto netekę žado.
Johnas Canavanas gimė Melburne šešių vaikų šeimoje. Jo tėvas paliko šeimą, kai jam buvo vos 10 metų – išėjo pas 20 metų jaunesnę sekretorę. „Tiesą sakant, niekada neturėjau tėvo ir tinkamo tėvo vaidmens pavyzdžio,“ – apgailestauja svečias.
Religija niekada nebuvo svarbi jo gyvenime. Švęsdavo tik Velykas ir Kalėdas. Studijavo nekilnojamojo turto verslą, prekiavo aukcionuose. Dievo vietą užėmė stabai – pinigai ir malonumai, merginos ir triukšmingi vakarėliai.
„Turėjau daug partnerių, bet nenorėjau įsipareigojimų. Ėjau per gyvenimą lengvai ir vis ritausi žemyn ir žemyn“, - pasakoja Johnas.
„Niekada netikėsiu Dievu!”
Pašnekovas ne kartą gyvenime nusivylė Dievu ir tvirtino, kad niekada juo netikės.
Johno sesuo 23 metų Katarina žaidė krepšinį Europoje. Jis buvo nematęs jos jau dvejus metus, tad nusprendė seserį aplankyti Italijoje, Peskanoje.
„Ji buvo labai graži, sveika mergina, niekada neturėjusi problemų dėl sveikatos. Mes žaidėme krepšinį paplūdimyje ir staiga ji nualpo. Kūnas ėmė drebėti, iš burnos sklido putos. Vos vos kvėpuojančią ir pasruvusią kraujais ją nuvežėme į ligoninę. Po kurio laiko pakvietė mane į operacinę ir pasakė, kad ji mirė. Išgyvenau tokį baisų skausmą, kad daužiau per stalą kumščiu ir rėkiau: „Niekada netikėsiu Dievu!”, - skaudžiais prisiminimais dalijosi Johnas.
Šią žinią jis dar turėjo pranešti mamai. Kai Johnas paskambino telefonu ir jai pasakė, mama negalėjo patikėti ir liepė liautis taip juokauti.
„Aš nuolat juokaudavau, tačiau šį sykį tai buvo ne pokštas. Mama dažnai kivirčydavosi su mano seserimi, ji šaukte šaukė, kad negali taip būti. Ji labai išgyveno šią netektį ir graužėsi, kad neturėjo progos su ja susitaikyti. Kai grįžau į Australiją, pirmą sykį gyvenime pamačiau verkiantį tėvą. Matydamas visą tą skausmą šeimoje, nuolat kartojau: „Niekada netikėsiu Dievu!“. Buvau labai supykęs, nešiojau širdyje daug pykčio, kartėlio“, - pasakojo svečias.
Po kurio laiko Johnas vėl leidosi į kelionę po Europą su savo drauge. Neįtikėtinai stulbinantis sutapimas – tą pačią dieną, kaip jo sesuo, tik Australijoje, mirė jo draugės brolis, taip pat jaunas vaikinas, dėl tos pačios priežasties.
„Jaučiausi siaubingai – vėl grįžo kraupūs prisiminimai apie netikėtą sesers mirtį. Negalėjau suvokti, kaip jauni žmonės gali taip staiga mirti! Tai mane visiškai atitraukė nuo Dievo“, - dar sykį Johnas metė kaltinimus Dievui.
Mintis apie savižudybę
Netrukus Johnas prarado darbą, išsiskyrė su savo mergina, jautėsi nebeturįs dėl ko gyventi. Vieną dieną važiuodamas palei upę savo automobiliu jis sumanė tiesiog į ją įvažiuoti. Staiga prieš jo akis iškilo močiutės paveikslas ir jis išgirdo žodžius, jam sakytus prieš keletą metų: „Jei neturi į ką remtis, remkis į Jėzų“.
Kitą dieną Johnas pravėrė bažnyčios duris, įėjo, pažiūrėjo į raudoną lemputę, kur yra tabernakulis, ir pasakė: „Dieve, net nežinau, ar tu ten esi, bet jeigu esi, jei gali – padėk man“.
Bažnyčioje jis išbuvo 45 minutes ir visą laiką verkė. Tai buvo pirmas kartas po jo sesers mirties, kai Johnas taip raudojo.
„Akimirksniu išgyvenau supratimą, kokį skausmą aš sukėliau savo šeimai taip lengvabūdiškai gyvendamas. Grįžęs į namus, atsiprašiau savo mamos. Nuo tos dienos stengiausi pasitaisyti. Dabar aš suprantu, kas įvyko. Jėzus žadėjo, kas atvers jam duris, pas tą jis užeis. Aš pirmą sykį atvėriau duris Jėzui, todėl Jo Gailestingumas galėjo įeiti į mano širdį“, - sakė pašnekovas.
Išėjęs iš bažnyčios Johnas pamatė skrajutes apie Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimo vietas įvairiuose pasaulio kraštuose – Fatimoje, Lurde, Medžiugorje.
Tikėjosi, kad kunigas nesupras
Johnas išsiruošė į piligriminę kelionę į Medžiugorje, kur iki šiol vyksta stebuklingi Mergelės Marijos apsireiškimai. Ten jis atliko pirmą rimtą gyvenimo išpažintį.
„Daugybė kunigų iš įvairiausių pasaulio šalių klausosi išpažinčių. Stengiausi pakliūti pas tokį, kuris nesuprastų angliškai ir tik duotų man išrišimą ir tiek. Man buvo labai gėda dėl mano gyvenimo, dėl praeities. Tačiau Viešpats turi gerą humoro jausmą: patekau pas australą“, - šypsojosi Johnas.
Po išpažinties jis pastebėjo moterį, kuri laikė rankose Dievo Gailestingumo paveikslą.
„Mane pakerėjo nepaprastas Jėzaus veidas. Paklausiau tos moters, kur galėčiau gauti kokį leidinį apie tai pasiskaityti. Ji nustebo, kad nesu nieko girdėjęs apie Dievo Gailestingumą, ir davė man knygelę sakydama: „Ji pakeis tavo gyvenimą“. Atsivertęs perskaičiau Jėzaus žodžius, pasakytus šventajai Faustinai: „Aš rodau daugiau gailestingumo nusidėjėliui nei teisiajam“. Ši žinia visiškai palietė mano širdį. Maldos metu supratau, kad Jėzus atleis man visas mano nuodėmes ir nubrauks bausmes. Tik tuo patikėjęs, gavau visišką ramybę – pirmą sykį per tuos trisdešimt metų. Tai buvo tikra Dievo dovana“, - pasakojo Johnas.
Kartą, kai jis išvyko atostogų į Airiją, gavo netikėtą pasiūlymą – skelbti apie Dievo Gailestingumą Australijoje. Johnas apie tai nė negalvojo ir atsisakė: „Oj, ne, ne!”. Jam primygtinai patarė pasimelsti šiuo klausimu, kad sužinotų Dievo valią. Johnas pajautė, kad Dievas kviečia jį apaštalystei.
Kai po kurio laiko jam paskambino tas pats airis ir dar sykį telefonu uždavė tą patį klausimą, Johnas atsakė, kad negali to daryti, nes neturi pinigų.
Po dviejų dienų jis susitiko su vienu žmogumi, kuriam papasakojo savo atsivertimo istoriją. Tas žmogus paėmė savo čekių knygelę ir išrašė 5.000 dolerių čekį. Johnas nesuprato, kodėl jis taip pasielgė. O tas žmogus atsakė: kad pradėtum skleisti Dievo Gailestingumo žinią. Atsakymas buvo stebėtinas!
Per 20 metų jis išdalino per milijoną leidinių apie Dievo Gailestingumą ir mistinius apsireiškimus Vilniuje šventajai Faustinai ne tik Australijoje, bet ir Naujojoje Zelandijoje, Indijoje, Naujoje Gvinėjoje, Ramiojo vandenyno salose.
Meldėsi 40 dienų
Visą jaunystę turėjęs daug merginų, bet vengęs įsipareigojimų, Johnas ir sutikęs savo gyvenimo moterį Kareną, bijojo santuokos. Jis manė, kad Dievas jį kviečia tapti kunigu.
Johnas nuėjo pas kunigą išpažinties, ir kas įdomiausia, jis pasakė, kad Dievas jį pasirinko apaštalu. „Dievas kalba kunigui per išpažintį“, - ne kartą įsitikino Johnas.
Kadangi jis vis tiek bijojo vesti, vienas draugas patarė jam 40 dienų kalbėti rožinio maldas. Dar vienas stulbinantis sutapimas – 40-oji maldos diena buvo Dievo Gailestingumo sekmadienis, švenčiamas kitą sekmadienį po šventų Velykų. Taip sutapo, jis nepasirinko dienos, kada pradėti melstis.
„Pajaučiau, kad noriu Karen paklausti, ar ji tekės už manęs. Paprašiau jos rankos bažnyčioje prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Karen pažvelgė į mane verkdama ir prisipažino, kad ji taip pat meldėsi keturiasdešimt dienų ta pačia intencija, kad jis priimtų teisingą sprendimą“, - jaudinančią istoriją pasakojo Johnas.
Juodu susituokė ir augina 6 vaikus, kuriems dabar nuo 6 iki 16 metų.
Žmona išgijo nuo vėžio
Prieš dvejus metus, Johno žmona labai susirgo, jai atliko įvairiausius tyrimus dėl vėžio. Susirūpinęs vis prastėjančia žmonos sveikata vyras paprašė vieno iš savo geriausių draugų – kunigo kapucino Deniso Wardo, kad pasimelstų už Karen.
Po penkių dienų, šeštadienio popietę, Johnui paskambino kunigas ir pakvietė jį pasikalbėti. Johnas išgirdo stulbinančią istoriją. Kunigas pasakojo: „Aš labai širdingai myliu tavo šeimą. Kai tu man pasakei apie Karen, aš tuoj pat nuėjau į bažnyčią ir meldžiausi priešais tabernakulį. Paprašiau Dievo, kad galbūt aš galėčiau perimti Karen kentėjimus, jeigu tokia Jo valia“.
Kunigas susirgo, o visi simptomai Karen dingo. Tėvui kapucinui buvo nustatytas labai retos formos vėžys, o po 9 mėnesių jis mirė.
Kunigas paaukojo savo gyvybę
„Man buvo visiškai neįtikėtina, kad kunigas taip pasielgė. Aš jam dėkojau. Jis nusišypsojo ir pasakė: „Aš prašiau Dievo, bet nemaniau, kas jis taip padarys“. Klausiau, kodėl jis taip pasielgė? Jis atsakė: „Aš esu kunigas, kaip ir Jėzus, esu auka. Aš esu avinėlis. Tau reikia Karen, o jai reikia tavęs. O svarbiausia – jūsų vaikai, jiems reikia tėvo ir motinos. Jei Karen numirtų, tu negalėtum susitvarkyti vienas ir būtų nutrauktas Dievo Gailestingumo darbas Australijoje. Jei reikėtų, aš tai pakartočiau dar šimtą kartų, nes jūs – mano šeima“, - tokiu pasiaukojančiu kunigo poelgiu iki šiol negali atsistebėti Johnas.
Visus savo kentėjimus kunigas kapucinas aprašė dienoraštyje, kad kiti kunigai jį suprastų.
Kunigo ligą ir mirtį labai išgyveno ir Johno žmona Karen. Ji verkė ir verkė sakydama: „Kodėl tėvas turi mirti už mane? Kodėl jis turi dėl manęs aukoti savo gyvenimą?“.
Mistiniai sūnaus regėjimai
Praėjus vos kelioms dienoms po kunigo mirties, vienas iš Johno vaikų, artimai bendravęs su šiuo kunigu, 10 metų Jonas Paulius naktį matė regėjimą: baltą šviesą ir lovos gale kunigą. Berniukas išsigando, verkė, o kai kunigas jam nusišypsojo, jis nurimo, nusišypsojo ir užmigo.
Tėvai klausė berniuko, ar tai buvo tas pats kunigas – jų šeimos draugas? Berniukas atsakė, kad ne, nežino, koks tai kunigas. Mama patarė kitą naktį, jei kunigas dar sykį pasirodys, paklausti jo paties, kas jis toks ir ko nori.
Sekančią naktį regėjimas vėl pasikartojo. Kunigas pasakė, kad jis: „Tėvas Pijus“ ir nori berniukui pasakyti, kad jis turi būti kunigu.
Johno sūnus Jonas Paulius – labai jautrus, dvasingas berniukas, bet niekada iki to laiko nebuvo net matęs Tėvo Pijaus nė jokiame atviruke. Kartą, kai Johno šeima nuvažiavo į švento Antano bažnyčią Melburne, berniukas priėjo prie vienos iš skulptūrų bažnyčioje ir parodė mamai, kad būtent šis kunigas pas jį naktį lankėsi. Tai buvo Tėvo Pijaus skulptūra.
Didžiausias stebuklas
„Tačiau pats didžiausias stebuklas, kurį aš patyriau – mano paties atsivertimas, - sako Johnas. – Mano močiutė 25 metus kasdien kalbėjo rožinį, kad kuris nors iš šeimos narių perimtų jos tikėjimą, bet ji net negalėjo pagalvoti, kad tai būsiu aš. Mano širdis buvo tokia šalta Dievo atžvilgiu, o jis ją perkeitė į mylinčią ir aistringą“.
Savo močiutę Johnas lygina su Švenčiausiąja Mergele Marija, kuri iš 8 savo vaikų prarado net 6, tačiau niekada nekaltino ir neteisė Dievo, visada liko jam ištikima ir paklusni. Bet kokiu gyvenimo atveju močiutė jam primindavo apie Dievą, pasakodavo visokias istorijas, kaip tikėjimas ją išgelbėjo, visą laiką už jį meldėsi.
„Močiutė turėjo neįkainuojamą didžiulę įtaką mano gyvenime. Ji nuolat man kalbėjo apie Dievo meilę ir atleidimą. Tai jos dėka, po daugybės metų maldų už mane, aš nuėjau į bažnyčią“, - prisipažino Johnas.
Į Vilnių Johnas taip pat atvyko netikėtai ir Dievo malonės dėka. Vienas kunigas jam pasiūlė važiuoti į Krokuvą, kur vyko Dievo Gailestingumo kongresas, o paskui užsukti ir į Vilnių, Dievo Gailestingumo miestą. Johnas apsilankė ir šventosios Faustinos namelyje Vilniuje, Grybo gatvėje, kuriame ir vyko Jėzaus apsireiškimai.
„Viešpats mane nuolat vedė Dievo Gailestingumo keliu, - įsitikino Johnas. - Vilnius - tai tikras Dievo Gailestingumo centras, neatpažintas ir neatrastas kelias. Neapsakomas jausmas, kai gali atsiklaupti ir melstis priešais patį originalų paveikslą“.