Kontrolieriaus tyrimo išvados kartu su asociacijos „Vilniaus moterų namai“ vadovės Lilijos Henrikos Vasiliauskienės atsakymo santrauka, kontrolierės iniciatyva, buvo išplatinti 15 min.lt ir bernardinai.lt birželio 3 dieną bei paskelbta Tarnybos puslapyje: „Lygių galimybių kontrolierė atlikusi tyrimą nustatė, kad toks reikalavimas nėra teisėtas, ir darbo skelbimus pripažino diskriminaciniais dėl įsitikinimų ar pažiūrų.”, argumentuojant tuo, kad „Atlikus asociacijos direktorės tarnybai pateiktų teisininko ir konsultanto darbo aprašymų analizę, nustatyta, kad šias pareigas eisiantys teisininkas ir konsultantas, tiesiogiai atlikdami darbo sutartimi sulygtas funkcijas, netaikys (ar tikrai!?) nuoseklių feministinių pažiūrų (…)“, ,,taip pat tyrimo metu nenustatyta jokių objektyvių priežasčių (kaip nustatė?), leidžiančių teigti, kad teisininkas ar konsultantas be nuoseklių feministinių pažiūrų negali tinkamai įgyvendinti asociacijos pateiktuose pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas.“
Pareiškiame, kad nesutinkame su gerb. Kontrolierės išvadomis ir štai dėl kokių priežasčių.
Ką gi, pasirodo, kad ne kiekvienas Lygių galimybių kontrolierius sugeba eiti taip pat ir Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus pareigas! Pasirodo, neužtenka tiesiog patikti kuriai nors populistinei partijai ir turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, reikia dar turėti šiokį tokį supratimą, dėl kokių priežasčių Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai yra priimami, t.y. apie nelygią moterų ir vyrų padėtį patriarchalinėje visuomenėje ir šeimoje, demokratinės valstybės įsipareigojimus naikinti bet kokią moterų diskriminaciją, ginti ir įtvirtinti moterų žmogaus teises, įveikiant su lytimi susijusį smurtą.
Laikome šį „tyrimą“ ir jo išvadas tiesioginiu Kontrolierės nekomepetetingumo įrodymu. Esame ir toliau įsitikinusios, jog feministinės moterų organizacijos įsteigtame ir valdomame Krizių centre/ Specializuotos pagalbos centre (toliau SPC) norintys dirbti specialistai, privalo būti nuosekliai feministinių pažiūrų. Dar kartą paaiškiname: reikalavimas turėti nuosekliai feministines pažiūras yra reikalavimas pripažinti lyčių lygybę, nuo ko taip dažnai nukrypstama, veikimu ar neveikimu, dar labiau padidinant jėgos ir galios disbalansą tarp moterų ir vyrų mūsų patriarchalinėje visuomenėje (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas 6 str. 6 dalis).
Tarptautinė bendruomenė vieningai pripažįsta, jog ypatingai jautri moterų teisių pažeidimo sritis, kurioje būtina taikyti specialiąsias žmogaus teisių apsaugos priemones yra smurtas artimoje aplinkoje bei visas su lytimi susijęs smurtas, nes jis yra kraštutinė diskriminacijos forma daranti niekinėmis visas kitas moters kaip žmogaus ir pilietės teises, nes užkerta kelią jomis naudotis (JTO Pekino veiksmų platforma). Mūsų atvejis yra pati geriausia iliustracija, kodėl pasaulėžiūriniai reikalavimai yra būtini ir neatsiejami nuo efektyvaus SPC darbo užtikrinimo: būtų padaryta didžiulė žala viešąjam gėriui, jei skundo autoriui būtų sudarytos sąlygos, lygių galimybių kontrolierei padedant, įsidarbinti moterų krizių centre.
Šis precedentinis įvykis ypač iškalbingas, nes asociaciją „Vilniaus moterų namai“ apskundęs veikėjas – tai asmuo, 14 metų žiauriai smurtavęs prieš savo moterį, besilaukiančią, tik ką pagimdžiusią ir visų trijų poros vaikų akivaizdoje. Jo smurtiniai veiksmai buvo užfiksuoti policijos pareigūnų, medikų, tačiau tik įsijungus Vilniaus Moterų namų konsultantams ir specialistams šiai moteriai pirmą kartą buvo pradėta teikti tęstinė specializuota kompleksinė pagalba ir tarpininkavimas institucijose, ginant ir atstovaujant jos pažeistas teises. Paradoksalu, bet būtent smurtaujantis asmuo gavo puikią satisfakciją iš Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos, kuri jo skundą pripažino teisėtu.
Skundo tyrimo metu, matydamos, kad Kontrolierės asmenyje susiduriame su reikiamos patirties neturinčia pareigūne bei norėdamos situaciją išspręsti taikiai, raštu kreipėmės į kontrolieriaus tarnybą, prašydamos klausimo ekspertizę pavesti CEDAW komiteto vicepirmininkei, VU Lyčių studijų centro direktorei prof. dr. Daliai Leinartei, kurios, tikėtina, išsamus atsakymas būtų labai pakėlęs gerb. Kontrolierės kompetenciją visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo srityje, tačiau mūsų prašymas buvo ignoruotas, nepateikus jokių paaiškinimų. Ką gi, tenka aiškintis viešai.
Praradusi savo veiklos esmę įstaiga pradeda ir jau senokai pradėjo veikti priešingai tikslams, kurių siekiant buvo sukurta – jau kuris laikas didžioji besikreipiančiųjų dalis yra vyrai, ir didžioji dalis jų skundų yra nepagrįsti. Savo ruožtu kontrolierė visiškai nesinaudoja jos mandato teikiamomis galimybėmis atlikti LR Seime priimamų įstatymų įtakos moterų padėčiai ekspertizę. Pavyzdžių gausu – prisiminkime nelemtąją konservatorių sukurptą „šeimos koncepcija“, kurią LR Konstitucinis teismas 2011 metais pripažino antikonstitucine, tačiau, kurią vėl bandoma atgaivinti kėsinantis į LR Konstitucijos 38 straipsnį. Tai, kaip ir brukamas naujasis socialinis modelis, yra absoliučios šio laiko aktualijos, galinčios skaudžiai pabloginti Lietuvos moterų padėtį. Pasigendame ir klausiame, kurgi Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierės balsas? Apmaudu, jog vietoje to, už nuosekliai feministinių pažiūrų viešą deklaravimą persekiojamos pilietinės moterų organizacijos, garsiai reklamuojant savo šūvius pro šalį.
Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, reiškiame nepasitikėjimą A. Lobačevskyte ir jos gebėjimais eiti taip pat ir Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierės pareigas, kurios, regis, iki šiol nebuvo panaikintos, o tiesiog priskirtos Lygių galimybių kontrolieriui kaip savarankiška jo ar jos veiklos sritis, įpareigojanti mažinti moterų diskriminaciją ir didinti faktinę jų lygybę su vyrais. Šiandien matome, kad viską turime pradėti iš naujo. Kviečiame pilietines moterų organizacijas ir visus lyčių lygybės tematikai neabejingus asmenis susitelkti ir reikalauti, jog Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taptų nepriklausoma nuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, nes jų susiliejimas ne tik neatnešė norimo rezultato, bet, priešingai, joje buvo prarastas pats lyčių lygybės svarbos demokratinėje visuomenėje suvokimas ir atstovavimas. Esame įsitikinę, jog moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus pareigas gali užimti tik nuoseklių feministinių pažiūrų asmuo, kuris nepainiotų darbo rinkos ir banalaus lygybės reikalavimo su specialiųjų laikinųjų priemonių taikymu, siekiant apginti viešąjį interesą ir gerinti faktinę moterų padėtį, kas ypač aktualu siekiant įveikti ir efektyviai spręsti pandeminio masto problemą, kokia ir yra su lytimi susijęs smurtas.
O kol kas Kontrolierė, norėdama įrodyti visuomenei savo pasiryžimą tobulėti užimamose pareigose, turėtų nedelsiant imtis darbo faktinei moterų padėčiai gerinti. Taigi, užuot skambinus į privačias kirpyklas ir klausinėjus, kokios kainos yra nustatomos jų klientams moterims ir vyrams, prašome pasidomėti svarbesniais dalykais.
Pirmiausia, prašome atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo metu LR Seime yra registruotas ir svarstomas LR Konstitucijos 38 str. pakeitimo projektas, kuris, pilietinių organizacijų vertinimu, yra antidemokratinis, diskriminacinis ir kurį priėmus „atsirastų didelė grupė asmenų, kurie prarastų konstitucinę teisinę apsaugą, tuo pažeidžiant jų teisėtus lūkesčius. Pagal siūlomą Projektą siekiama nustatyti, jog šeimos atsiradimo teisiniai pagrindai yra santuoka, taip pat tėvystė ir motinystė. Vadinasi, tikėtina, kad priėmus tokį įstatymą, teisinė apsauga būtų suteikiama ir šeimos santykiai teisės normomis galėtų būti sureguliuoti tik tarp santuoką sudariusių asmenų, ir taip pat tik tokioms šeimos, kuriose yra tėvas ir motina, turintys vaikų (kadangi antrasis šeimos atsiradimo pagrindas yra tėvystė ir motinystė). Visoms kitoms šeimoms, t. y. vieno tėvo šeimoms, šeimoms, nesudariusioms santuokos ir neturinčioms vaikų, seneliams, auginantiems, anūkus, broliams ir seserims, augantiems kartu, ir kt., nebūtų taikoma teisinė apsauga“ (Kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto, 2016 m. gegužės 30 d.). Atsižvelgiant į tai, jog yra 10 kartų daugiau moterų nei vyrų vieno gimdytojo šeimoje auginančių vaikus, prašome ištirti ir atsakyti į klausimą, ar bandymai susieti šeimą su santuoka tarp moters ir vyro nėra diskriminacija moterų atžvilgiu.
Prašome atlikti išsamią ekspertizę ir įvertinti taip vadinamo naujojo socialinio modelio, kuris buvo vetuotas Prezidentės, tačiau kuris ir vėl bus Seimo svarstomas rudens sesijoje, galimą poveikį moterų padėčiai ir galimybėms derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Prašome ištirti priežastis, dėl kurių didėja gaunamų pajamų ir valdomo turto atotrūkis tarp dviejų didžiųjų socialinių grupių – moterų ir vyrų, moterų nenaudai. 2005 metais, IV Moterų suvažiavimo metais, šis skirtumas siekė 18 proc., vėliau atotrūkis augo ir buvo įvardijamas, skirtingais duomenimis, kaip 20 ir net 30 proc.
Smurtui artimoje aplinkoje/smurtui šeimoje, tapus valstybinio kaltinimo sritimi, prašome sutelkti dėmesį į grubiai pažeidžiamas moterų teises būti apsaugotomis nuo smurto, atlikti atitinkamus tyrimus, įskaitant, bet neapsiribojant atsakymu į klausimą, kodėl 2015 metais beveik 80 proc. kreipimosi į teisėsaugą atvejų nepradedami ikiteisminiai tyrimai, o nukentėjusiam asmeniui neskiriamos apsaugos priemonės, kaip tai numato LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, ir kas už tai atsakingas. Taip pat dėl kokių priežasčių pradėtų ikiteisminių tyrimų 2012 – 2015 metais sumažėjo daugiau nei trečdaliu, t. y. nuo 41 proc. iki 27 proc. visų kreipimųsi į policiją skaičiaus, kaltinant nukentėjusius asmenis melagingai pranešus apie patiriamą smurtą. Mūsų ekspertinėmis žiniomis tai yra netiesa ir tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo, jais tiesiog dangstomas teisėsaugos negebėjimas ir nenoras atpažinti ir užkardyti su lytimi susijusio smurto arba vyrų smurto prieš moteris.
Turint galvoje, kad smurtą ir prievartą patiriančios moterys patiria pakartotinį ir antrinį traumavimą teisėsaugos ir kitose Valstybės institucijose, pavyzdžiui, VTAT, kontrolierei pavedame išsiaiškinti, kaip yra įgvendinama ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva teisėsaugos, sveikatos priežiūros, vaikų teisių ir kitose socialinėse tarnybose.
Dar viena ir nemažiau svarbi užduotis išsiaiškinti, kaip yra įgyvendinamas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas vertinant moterų nevyriausybinių organizacijų padėtį Lietuvoje, jų veiklos rėmimo ir adekvataus finansavimo atitikimą realiems visuomenės poreikiams, įskaitant, bet neapsiribojant atsakymu į klausimą, ar gali Lietuvoje adekvačiai funkcionuoti valstybės garantuojamos pagalbos tinklas su lytimi susijusį smurtą patiriantiems asmenims, kurių, kaip jau minėta iki 98 proc. yra moterys, jei jam skiriama valstybės parama neviršija net vienos savivaldybės socialinių paslaugų centro metinio biudžeto, ir kaip tai veikia smurtą ir prievartą patiriančių moterų padėtį, jų teisėtus lūkesčius bei galimybes laiku pasinaudoti Valstybės garantuojama specializuota kompleksine pagalba, teikiama moterų NVO pagrindu sukurtų regioninių SPC.
Skaudi ir plačiai paplitusi problema Lietuvoje yra akušerinis smurtas arba grubūs moterų teisių pažeidimai gimdymo stacionaruose bei nėščiųjų sveikatos priežiūros įstaigose. Prašome šią problemą ištirti.
Atliktų tyrimų rezultatai turėtų būti plačiai išviešinti, inicijuojant to vertą diskusiją visuomenėje, ir, remiantis diskusijos rezultatais bei tariantis su pilietinėmis organizacijomis, ginančiomis moterų teises, pateikti adekvačias rekomendacijas LR Seimui ir Vyriausybei.
Kviečiame visus suinteresuotus asmenis ir pilietines organizacijas siūlyti kitus prasmingus uždavinius moterų padėčiai Lietuvoje gerinti, kuriuos derėtų spręsti mūsų mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomai įstaigai, kad ji ir toliau galėtų oriai vadintis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vykdančia taip pat ir Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijas.