„Aš turiu tokių nuogąstavimų, kad gali būti taip, kad jei N.Venckienė grįžtų į Lietuvą, kaip patyrusi teisininkė, buvusi teisėja, skųs visus procesus, kurie čia vyko“, - ketvirtadienį žurnalistams Sėme sakė L.Graužinienė.
„Mes, kiek turėjom galimybių, tiek darėm, ir aš nuo pat pradžių sakiau, kad jei būtų įvykdytos procedūros ir ji teisiniu keliu būtų grąžinta į Lietuvą, visiems būtų lengviau, ir visi galėtumėm padaryti procedūras civilizuotai, kaip reikalauja teisės aktai“, - į klausimą, ar imtasi visų priemonių siekiant užkirsti kelią tokioms galimybėms, atsakė L.Graužinienė.
Ji pažymėjo, jog Seimas ėmėsi priemonių siekdamas pranešti N.Vencienei apie apkaltos procesą, ir per teisėsaugą siekiant sužinoti N.Venckienės buvimo vietą, tačiau gavo atsakymą, kad apkaltos ir baudžiamasis procesas yra skirtingos procedūros, ir jie padėti negali.
„Kaip ir sakė prokurorai, ir policijos komisaras, tai yra du skirtingi procesai, baudžiamasis procesas ir apkalta“, - sakė L.Graužinienė.
Seimas ketvirtadienį per apkaltą panaikino daugiau kaip metus parlamente nesirodžiusios „Drąsos kelio“ atstovės N.Venckienės mandatą. Toks nutarimo projektas slaptu balsavimu priimtas 95 Seimo nariams balsavus už, 9 prieš, 5 susilaikius. 9 biuleteniai buvo sugadinti. Nutarimas įsigaliojo jį paskelbus visuomenės informavimo priemonėse.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį slapta balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių, t.y. ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
Nutarime pažymima, kad „Seimo narės N.Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 metų balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25-iuose Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Konstitucijai“, ir kad „šiais veiksmais Seimo narė N.Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“.
Balsavime dalyvavo visų frakcijų atstovai, išskyrus „Drąsos kelio“ partijos narius bei didžiąją dalį „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. „Drąsos kelio“ frakcija apkaltos procesą sakė esant neteisėtu ir paliko posėdžių salę. Frakcijos atstovas Povilas Gylys argumentavo, kad Seimo statutas įpareigoja raštu pranešti apie apkaltą asmeniui, kuriam ji taikoma, ir tvirtino žinantis, kad N.Venckienė tokio pranešimo negavo.
Pati N.Venckienė svarstant jos apkaltą Seime nedalyvavo. Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą, tačiau jeigu nepasirodo neturėdamas tam svarbių priežasčių, nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.
Konstitucinis Teismas savo išvadoje dėl N.Venckienės pažymėjo, kad Seimo nario pareiga yra dalyvauti Seimo darbe, taip pat ir lankytis posėdžiuose. Teismo vertinimu, N.Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi Seimo ir jo komiteto posėdžiuose, pareigas ėjo nesąžiningai, veikė asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nario pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika.
N.Venckienė Seime nesirodo nuo praėjusių metų balandžio, kuomet Seime buvo svarstomas jos neliečiamybės klausimas. Prokurorai nori pateikti kaltinimus N. Venckienei dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis. Dėl teisinės pagalbos Lietuvos teisėsauga kreipėsi į Jungtines Valstijas, kur, spėjama, šiuo metu gyvena parlamentarė.
Tai yra antras kartas, kai Seimas per apkaltą panaikina parlamentaro mandatą. 2010 metais parlamentas irgi dėl posėdžių nelankymo panaikino Lino Karaliaus mandatą.