Pats A. Tapinas svarstė, kad tarybų narių teikiamų netinkamų ataskaitų ir čekių nesužiūrėjo savivaldybių kontrolieriai ir auditoriai.
„Kai tu žinai, kad niekas tavęs nepatikrins ir niekas netikrina (nei vidinis auditas, nei kontrolieriai), ir tu žinai, kad tai jau vyksta kelias kadencijas, pradedi galvoti, kad iš tikrųjų tie visi pinigai tau priklauso, nors, be abejo, taip nėra, bet politikai pradėjo taip galvoti. Ir tiesiog tada tavo rūpestis – kaip sukombinuoti įrodymus, kad tu tuos pinigus galėtum pasiimti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ anksčiau kalbėjo A. Tapinas.
„Joks kontrolierius nenorės pyktis su meru, kuris tau atneša čekius, ar su vicemere. Ir tu matai 37 korteles, jeigu tu esi profesionalus kontrolierius, turėtum matyt, mes juk matom, nebūdami profesionalūs auditoriai. Ir ar tu nori pyktis? Ar tu nori nemalonumų tam rajone? Taigi, vis tiek niekas netikrins, niekam neįdomu. Tai patvirtini ir viskas – baigi šitą klausimą“, – teigė jis.
Sako, kad nesužiūrėjo savivaldybių apskaitos skyriai
Tačiau Delfi kalbintas Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius aiškino, kad kontrolė nesuveikė kitur – esą netinkamų savivaldybių tarybų veiklos reglamentų nesužiūrėjo Vyriausybės kontrolieriai, o netinkamų ataskaitų ir čekių – savivaldybių buhalterinės apskaitos skyriai.
„Pirma grandis, kuri nesuveikė, yra tarybų reglamentuose <...>. [Nesuveikė] Vyriausybės atstovo filtras, kad rajonuose, kur [išmokos skiriamos] neatsiskaitytinai, tai neatitinka tuo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo, – Delfi komentavo G. Radavičius.
– Kitas dalykas, kad savivaldybių administracijos apskaitos skyriai, kurie priėmė tuos dokumentus, kurie turi turėti pagrindžiančiąją galią, praėjo pro tai, jie neįsitikino, ar racionaliai piltos atitinkamos kuro rūšys laike ir taip toliau.“
Jo matymu, savivaldybių tarybų nariai, neva besilankę pas kažkokius rinkėjus ir už kurą mokėję viešaisiais pinigais, turėjo teikti tai pagrindžiančius dokumentus.
„Nėra nei kelionės lapo, nei skelbiamų susitikimų, – pažymėjo G. Radavičius. – Apskaitos darbuotojai priėmė tuos dokumentus neįsitikinę jų teisėtumu, pagrįstumu.“
Savo ruožtu savivaldybių kontrolieriai atskirose savivaldybėse, anot jo, darė auditus ir aiškinosi, kaip tarybų nariai leidžia kanceliarines lėšas.
„11 tarnybų buvo žiūrėję tuos dalykus iki šito dabartinio skandalo. Šiemet [auditus] daro 55 tarnybos iš asociacijoje esančių 59 narių. Vienos daro konsoliduotą ataskaitų rinkinį, kitos – arti dviejų dešimčių – pagal prokuratūros ir STT raštus, – tikino asociacijos prezidentas. – Prokuratūra konkrečiai nurodė, kad reikia atlikti išlaidų, tarybos narių išmokų naudojimo pagrįstumą ir teisėtumą.“
Jis svarstė, kad informacijos apie savivaldybių kontrolierių auditus ir galimą piktnaudžiavimą savivaldoje niekas nerado, nes ji buvo skelbiama tik jų svetainėse.
Prioritetą teikė kitiems auditams
„Galbūt niekas nepasižiūrėjo ir tiesiog sau leido pasakyti, kad savivaldybių kontrolieriai čia nieko nedarė. O savivaldybių kontrolieriai darė ir daro, tą labai atsakingai noriu pasakyti“, – aiškino G. Radavičius.
Paklaustas, kaip savivaldybėse būdavo reaguojama į tuos kontrolierių auditus ir išvadas, asociacijos prezidentas tikino, jog būdavo taisomi reglamentai.
„Būdavo ir tikslinamas reglamentas, ir, pavyzdžiui, buvo konkretūs pastebėjimai, kad kvitai imamai degalinėse, apmokėjimas iš eilės ant kortelių, prekės perkamos tarybos narių parduotuvėse, kvitus už degalus pateikdavo asmenys, neturintys automobilio ar net vairuotojo teisių. Čia aš apibendrintai kalbu <...>. Tai jeigu neturi automobilio ar vairavimo teisės, asmuo pateikia panaudos sutartį, kad kažkas jį vežioja ir taip toliau.
Žodžiu, ta tvarka buvo tokia ydinga ir ją apeiti irgi buvo rasta būdų“, – komentavo pašnekovas ir patikino, jog atskirais atvejais dėl tarybų narių išlaidų kreiptasi į teisėsaugą.
Visgi, G. Radavičius leido suprasti, jog tai, kaip tarybų nariai leido kanceliarines išlaidas, nebuvo kontrolierių prioritetas – esą didesnis dėmesys skirtas kitoms sritims, kur sumos didesnės.
„Tarybos biudžetas yra šimtai milijonų ir ten išmokos nariui sudaro keliasdešimt tūkstančių <...>. Mes, kai atliekame auditą, ši suma yra pakankamai nereikšminga. O mums reikia audituoti ir švietimą, ir socialinę apsaugą – yra be galo daug sričių, kur yra didžiuliai asignavimai, ir [išmokos tarybų nariams] ne visada pakliūdavo į tą rizikingą išlaidų straipsnį <...>. Tai, kur turėdavom signalų ar būdavo pastebėta, tai ten mes atlikdavom [auditus]. O dabar, kai kilo visuotinis susidomėjimas, praktiškai visos tarnybos atlieka“, – kalbėjo jis.
Delfi nutarė kreiptis į kelias savivaldybes, kurių tarybų narių galimą piktnaudžiavimą kanceliarinėmis lėšomis A. Tapinas jau aprašė, ir pasiteirauti, kaip jose vykdyta tarybos narių teikiamų ataskaitų ir čekių kontrolė, kodėl kontrolės mechanizmai nesuveikė.
Lazdijų rajonas: sunku įvardyti, kodėl kontrolė nesuveikė
Skelbta, kad praėjusios kadencijos Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai viešaisiais pinigais apmokėjo trečiųjų asmenų kurą, o atskirais atvejais – sausainius, cigaretes.
Savivaldybėje tvarka tokia: už patirtas išlaidas tarybos nariai turėjo atsiskaityti Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriui, kuriam reikėjo pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, taip pat – patirtų išlaidų apyskaitą.
Lazdijų rajono savivaldybės administracija pripažino, kad išlaidų kontrolės mechanizmai nesuveikė, esą tai nebuvo aiškiai reglamentuota.
„Kontrolės mechanizmas nebuvo aiškiai reglamentuotas, todėl sunku įvardinti, kodėl tai nesuveikė“, – atsakyme Delfi nurodė administracija.
Tiesa, ji tikino, kad tarybos narių „patirtos išlaidos nebuvo pripažįstamos tinkamomis automatiškai“.
Dabar, kai Seimas pataisė įstatymą ir nustatė fiksuotus atlyginimus tarybų nariams bei panaikino kanceliarines išmokas, administracijos įsitikinimu, klaidų bus išvengta:
„Manome, kad visi pamatė, jog iki šiol nebuvo aiškiai įvardinti vidaus kontrolės mechanizmai, todėl priimtos pataisos Vietos savivaldos įstatyme ateityje leis išvengti pasikartojančių klaidų.“
Pasiteiravus, ar Apskaitos skyriaus darbuotojai dėl susidariusios situacijos mato poreikį prisiimti asmeninę atsakomybę, ar yra planų keisti skyriaus sudėtį, administracija nurodė, kad tai turėtų paaiškėti ateityje.
„Šiuo metu atliekamas Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus vidaus auditas, po kurio turėtų paaiškėti tolimesni veiksmai“, – rašoma atsakyme Delfi.
Vilniaus miestas atsakymų vengia
Paaiškėjo, kad ir Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusios kadencijos tarybos nariai kurą galimai pylė tretiesiems asmenims, o atskirais atvejais kanceliarines lėšas naudojo ne pagal paskirtį, tai yra ne toms išlaidoms, kurios susijusios su tarybos nario veikla, apmokėti.
Čia tarybos nariai, pateikdami išlaidas pagrindžiančius dokumentus, už išmokų panaudojimą turėjo atsiskaityti Apskaitos skyriui. O Apskaitos skyrius, pasak savivaldybės, atlikdavo patikrą.
„Apskaitos skyrius tikrina, ar dokumentuose nurodytos išlaidos atitinka paskirtį, už kurią gali būti kompensuojama pagal Tarybos veiklos reglamentą, taip pat tikrinamos datos (ar jos patenka į ketvirčio laikotarpį), dokumentuose nurodyti vardas, pavardė, asmens kodas ir kiti duomenys, rodantys, kad už išlaidas atsiskaitė Tarybos narys.
Jei pateiktuose kvituose, sąskaitose ir kituose dokumentuose nurodyti atsiskaitymai už reglamente nenumatytas išlaidas arba jei dokumentai išrašyti ne Tarybos nario vardu, jie nėra priimami“, – atsakyme Delfi nurodė savivaldybė.
Teigiama, jog atvejų, kai tarybos narys nepateikdavo reglamente numatytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, taip pat pasitaikydavo.
Į klausimus, kodėl ataskaitų ir čekių kontrolės mechanizmai savivaldybėje nesuveikė, jeigu manoma, kad nesuveikė, kaip Apskaitos skyrius pasimokė iš situacijos, ar darbuotojai mato poreikį prisiimti asmeninę atsakomybę, ar yra planų keisti skyriaus sudėtį, Vilniaus miesto savivaldybė atsakymų nepateikė.
Ignalinos rajonas: nebuvo pagrindo abejoti dokumentų teisėtumu
Ignalinos rajone praėjusios kadencijos tarybos nariai taip pat gausiai pylėsi kurą, nešė čekius, apmokėtus skirtingomis kortelėmis.
„Šioje savivaldybėje vyko tarsi manipuliavimo banko kortelėmis atsiskaitant už pirktus degalus tautinė olimpiada“, – A. Tapino tinklaraštyje rašė žurnalistas Rytas Staselis.
Galiojusiame Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta, kad už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, tarybos nariai turėjo atsiskaityti administracijos direktoriui, tačiau panašu, kad praktiškai juos priimdavo Finansų valdymo ir apskaitos skyrius.
Skyriaus vedėja Regina Gudelienė tikino, jog dokumentus priimantis specialistas neturėjo pagrindo abejoti jų teisėtumu.
„Atsižvelgdami į nurodytą reglamentavimą, tarybos nariai pateikdavo vardinius išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Dažnai dokumentai būdavo su tarybos narių parašais, todėl juos priimantis Finansų valdymo ir apskaitos skyriaus vyresnysis specialistas neturėjo pagrindo abejoti jų teisėtumu. Tą pačią dieną pateikus kelis čekius, į apskaitą buvo įtraukiamas tik vienas. Visos išlaidos buvo tikrinamos pagal reglamente išvardytas išlaidų rūšis“, – Delfi paaiškino R. Gudelienė ir teigė daugiau komentarų teikti negalinti.
„Šiuo metu vyksta tyrimas, todėl daugiau komentarų šiais klausimais pateikti negalime“, – pažymėjo skyriaus vedėja.
Aiškinasi teisėsauga
Reaguodama į galimą piktnaudžiavimą kanceliarinėmis lėšomis savivaldoje, viešojo intereso gynimo procedūrų atskirose savivaldybėse ėmėsi Generalinė prokuratūra, jomis siekiama užtikrinti lėšų grąžinimą į vietos biudžetą.
Kai kuriose savivaldybėse pradėti ir ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, siekiama patikslinti ir įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama tarybos nariams skiriant išmokas jų išlaidoms apmokėti.
