„Tiesą sakant, neatsimenu. Tradiciškai premjerų reitingai Lietuvoje nėra dideli, šie skaičiai iš tikrųjų rodo aukštesnį negu įprasta populiarumą“, – į klausimą, ar pamena populiaresnį premjerą už A. Butkevičių, atsako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. Jis pastebi, kad tiek A. Butkevičiaus, tiek socialdemokratų reitingai gana stabilūs.
Aukštus socialdemokratų reitingus R. Vilpišauskas aiškina stabilumu ir atsargumu įvedant pokyčius. Kita vertus, pastebi politologas, Vyriausybės darbų sąrašas kol kas neilgas, tad ir susimauti nebuvo kur.
Rinkimuose triumfuotų socialdemokratai
Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, 25,1 proc. respondentų balsuotų už Socialdemokratų partiją. Lyginant su liepa, socialdemokratų populiarumas išaugo 0,7 procentinio punkto.
9 proc. apklaustųjų rinkimuose palaikytų Darbo partiją, 8,4 proc. – Tėvynės sąjungą – krikščionis demokratus, 7,8 proc. balsuotų už partiją „Tvarka ir teisingumas“, 6,7 proc. palaikytų Liberalų sąjūdį. Likusios partijos 5 proc. rinkimų barjero neperžengtų ir į parlamentą nepatektų.
Dabartinis premjeras A. Butkevičius respondentams atrodo kaip tinkamiausias asmuo į šį postą. Kaip geriausią kandidatą į ministro pirmininko postą jį nurodė 33,3 proc. apklaustųjų. Nuo liepos A. Butkevičiaus populiarumas ūgtelėjo 4,4 procentiniais punktais.
Toliau rikiuojasi viena konservatorių lyderių Irena Degutienė (4,9 proc.), buvęs premjeras Andrius Kubilius (4,6 proc.). Kaip tinkamus kandidatus į premjerus apklaustieji dar minėjo aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį (3,9 proc.), Europos Parlamento narį Rolandą Paksą (3,9 proc.), europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę (3,7 proc.), Liberalų Sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį (3,2 proc.), europarlamentarus Viktorą Uspaskichą (3,1 proc.) ir Zigmantą Balčytį (2,6 proc.). Dešimtuką užbaigia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis (2,5 proc.).
3,9 proc. apklaustųjų dabartinės Vyriausybės veiklą vertina teigiamai, 35,3 proc. – greičiau teigiamai. 29,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad Vyriausybės veiklą vertina greičiau neigiamai, o 19,7 proc. – neigiamai. 11,3 proc. respondentų į šį klausimą neatsakė.
R. Vilpišauskas: priimtų sprendimų ir praktiškai įgyvendintų darbų kol kas daug nėra
Pasak politologo, žmonės dabartinę Vyriausybę turbūt lygina su ankstesnėmis. Štai Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės mokesčių pertvarką daug kas pamena iki šiol. „Stabilumas ir atsargumas įvedant pokyčius tokiose srityse, kurios aktualios daugeliui šalies gyventojų, galėtų būti viena priežasčių, kodėl socialdemokratų reitingai tokie stabilūs ir aukšti“, – svarsto R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, turbūt tai iš dalies paaiškina ir premjero palaikymo lygį. Galbūt žmonėms įtaką daro ir A. Butkevičiaus asmeniniai bruožai: premjeras sudaro paprasto, šilto žmogaus įspūdį.
Vis dėlto nemažai politologų Vyriausybę kritikuoja dėl neveiklumo, sprendimų vilkinimo. Dėl to susidariusi situacija R. Vilpišauskui atrodo kiek paradoksaliai. „Iš tiesų atrodo, kad kai nedaromi jokie staigūs pokyčiai, ir klaidų tikimybė mažesnė, bet ir problemų sprendimo ten, kur reikia Vyriausybės ar Seimo įsikišimo, galimybės mažesnės.
Atrodo, tai rinkėjams irgi patinka. Tam tikras paradoksas, bet kita priežastis, kodėl tokie stabilūs reitingai, sunku būtų įžvelgti, nes kol kas šios Vyriausybės priimtų sprendimų ir praktiškai įgyvendintų darbų kol kas daug nėra, nelabai yra ką vardinti“, – aiškina R. Vilpišauskas.
Pasak politologo, socialdemokratų situaciją palengvina tai, kad ekonomika auga. Dabartinei Vyriausybei nėra poreikio imtis kažko staigaus krizei suvaldyti – tiesiog reikia nepabloginti situacijos ir toliau mažinti tiek viešųjų finansų deficitą, skolinimosi apimtis, tiek spręsti aktualiausius socialinius ir kitus klausimus.
Kita vertus, sako TSPMI direktorius, Vyriausybė dar nedirba nė metų, tad pastebimas palankios nuomonės tęstinumas, būdingas pirmajam darbo šimtadieniui. „Nors ankstesnė Vyriausybė ir tiek laiko jo neišsaugo dėl to, kaip buvo reaguojama į tuo metu prastėjančią ekonominę padėtį“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugpjūčio 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!