Tokias nuotraukas skelbiantis daugiau nei metus gyvuojančios feisbuko grupės „Geriausi Lietuvos restoranai“ administratorius DELFI tikino, kad idėja viešinti kavinių ir restoranų nesėkmes kilo diskutuojant su draugais.
„Šiandien vėl nepasisekė viename iš Lietuvos „restoranų“? Pasidalink tuo mėšlu su visais! Kiek dar tylėsime...“, – skatina jis.
Dar prieš pusmetį DELFI skelbė dalį jiems skaitytojų atsiųstų nuotraukų, tačiau nepanašu, kad situacija maitinimo įstaigose labai keičiasi – skaitytojai vis siunčia naujus vaizdus.
„Po truputį tampame tarptautiniai, t. y. rodysime nepasisekusį maistą platesnei auditorijai, kurią sudaro žmonės ne tik iš Lietuvos. Pastebėjome, kad situacija panaši – tragiškų maitinimo įstaigų pasaulyje yra lygiai taip pat daug ir apie jas niekas nešneka. Taip pat siekiame, kad mūsų turinys būtų prieinamas kuo daugiau žmonių, taip skatindami restoranų/barų/kavinių savininkus dar labiau susirūpinti savo vidine aplinka“, – DELFI sakė prisistatyti nenorėjęs minėtos grupės administratorius iš Klaipėdos.
Tiesa, jis tikino vis dėlto šioje srityje pastebintis ir šiokius tokius pokyčius.
„Nenoriu susireikšminti, bet man pasirodė, kad kai kurie garsūs vardai šioje rinkoje net pradėjo reklamines kampanijas, kuriose akcentuojami „pokyčiai“ maiste. Žinoma, aš manau, kad tam turėjo įtakos ir mano puslapis. Taip pat vis dažniau po nuotraukomis sulaukiame atsakymų iš tų nepasisekusių vietų atstovų, kas, manau, irgi rodo susirūpinimą. Kitas aspektas, pagal kurį manau, kad viskas keičiasi į gerąją pusę, yra tai, kad sulaukiame mažiau autentiškų nuotraukų ir analogiškai daugiau tokių nuotraukų, kurios kelia abejones“, – sakė jis ir sutiko pasidalinti šiomis nuotraukomis su DELFI.
Viską sutvarkys reiklesnė rinka
DELFI primena, kad anksčiau apžvalgininkas Andrius Užkalnis sakė, kad minėta feisbuko grupė iš esmės yra tinklinių vietų, viena su kita konkuruojančių pigumu, problemų veidrodis.
„Kai rinkos dalyviai vienas kitą permušinėja tik kaina, kito neįmanoma tikėtis. Abejingas aptarnavimas, prasčiausi žmonės virtuvėje, abejingas požiūris, blogi arbatpinigiai iš klientų, kurie ateina tik dėl pigumo (spėkit, ar kas nors išsikirpęs lankstinuko kuponą, paliks bent eurą arbatpinigių, nekalbant apie 10 proc.), ir užburtas ydingasis ratas sukasi“, – patikino apžvalgininkas.
Anot jo, neįmanoma patiekti žmoniškai paruoštų patiekalų iš šviežių produktų ir tuomet, kai valgiaraštis užima dvidešimt puslapių ir ten, pavyzdžiui, yra 150 ar daugiau patiekalų.
„Aišku, kad viskas bus pašildyta, ir, ko gero, net ir pašildyti žmoniškai negalės. Net geriausias muzikantas negalės gerai pasiruošti koncertui, jei programoje bus 150 kūrinių, o čia mes kalbame apie nabagus, kurie vos pažįsta natas“, – sakė A. Užkalnis.
Paklaustas, ką tuomet reikėtų daryti, kad ši situacija pasikeistų, apžvalgininkas patikino, kad viską sutvarkys reiklesnė rinka.
„Kai lankytojas nustos bliauti: „plėšikai, jūsų savikaina 50 centų, o jūs prašote 10 eurų už patiekalą“ ir supras, kad savikaina yra tikrai didesnė (pavyzdžiui, nė vienas restoranas Lietuvoje negali padėti ant lėkštės žmoniško didkepsnio iš filė mažiau, nei už 15 eurų, neidamas į nuostolį), ir už kokybę ir gerą potyrį reikia mokėti, daugiau restoranų pradės konkuruoti kokybe, o ne kaina“, – įsitikinęs jis.
Tokius patiekalus būtina grąžinti
Savo ruožtu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, anksčiau pamačiusi grupėje „Geriausi Lietuvos restoranai“ publikuojamas nuotraukas, iš pradžių neslėpė juoko, tačiau greitai surimtėjo.
„Aš manau, kad toks maistas kavinėse ir restoranuose nėra pateikiamas dažnai. Nežinia, iš kurių vietų čia nuotraukos – galbūt iš rajonų ir mažesnių miestų. Tačiau vienareikšmiškai manau, kad tokia praktika – nuotraukos, yra labai gera, nes tai iš karto rodo maitinimo įstaigoms, kur reikia pasitempti, vadovams – į ką reikia reaguoti“, – patikino ji.
Pasak E. Šiškauskienės, žmonės Lietuvoje dar yra pakankamai kuklūs, todėl maistą padavėjams grąžina retai. Dažniau – kankinasi valgydami ir tik po to išdrįsta juo pasiskųsti draugams ar pažįstamiems.
„Bet kokį nekokybišką, blogai paruoštą ar neskanų patiekalą be jokios abejonės reikia grąžinti ir pareikalauti kito patiekalo. Blogai, kad klientai to nedaro, nes kitaip, nei virėjas, nei padavėjas, nei maisto įstaigų vadovas apie tai nesužino“, – patikino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.
Įvardijo, kodėl tokie patiekalai keliauja ant stalo
Paklausta, kas lemia tai, kad toks maistas vis dėlto pasiekia klientų stalus, E. Šiškauskienė patikino mananti, kad dėl to, visų pirma, kaltas darbuotojų trūkumas.
„Padavėjų profesionalų Lietuvoje praktiškai nėra. Dirbti padavėjais ir virėjais dažniausiai ateina bet kas ir kepa bet ką. Dabar jaunimas labai nevertina darbo – ateina trumpam ir net nebando suprasti, išmokti to, kas šios profesijos atstovams reikalinga. Daug restoranų net negali atsidaryti, nes nėra darbuotojų. Yra visiška neviltis, net net nėra stiprių mokyklų, kurios ruoštų šių profesijų atstovus, todėl mokymus dažnai organizuojame per asociaciją. Darome viską, ką galime, bet daugelis tų, kurie būna apmokomi, dažnai po to išvažiuoja dirbti į užsienį“, – pastebėjo ji.
E. Šiškauskienės teigimu, problemos slypi ir giliau – mokesčiuose, susijusiuose su darbo santykiais.
„Užsienyje PVM maistui – per pusę, mokestinė bazė – per pusę. Rezultatas – pavyzdžiui, Airijoje, restoranai moka 50 proc. mažiau mokesčių, todėl jie gali turėti didesnį algų fondą ir mokėti geresnius atlyginimus taip pas save susikviesdami geresnius specialistus. Tai nėra stebuklas ar tai, ko nebūtų galima padaryti Lietuvoje. Tiesiog pas mus bando gaudyti šešėlį, tačiau nežiūri į problemos esmę“, – patikino E. Šiškauskienė.
Ji taip pat mano, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, restoranų darbuotojams atlygis turėtų būti mokomas ne pagal etatą, o už išdirbtas valandas.
„Restoranų savininkai juk negali atspėti – diena saulėta bus, ar lis, įdarbinti žmogui pusei etato, visam ar pusantro. Pas mus yra labai nelanksti mokestinė sistema, todėl mūsų verslininkams konkuruoti su veiklą vykdančiais užsienyje yra sunku“, – patikino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
DELFI anksčiau skelbti vaizdai:
Turite nemalonios patirties iš apsilankymų Lietuvos kavinėse bei restoranuose? Taip pat esate įamžinę nuotraukų neatitinkantį patiekalą ar gėrimą? Pasidalinkite nuomone apie Lietuvoje egzistuojančią aptarnavimo kultūrą el.paštu pilieciai@delfi.lt!