aA
Psichologinių operacijų Kremliuje planuotojai ne veltui kalbina tokius žinomus žmones kaip Juozas Statkevičius.
© Asmeninio albumo nuotr.

Dizainerio žinutės būdingos klasikinei propagandai, tai – Kremliaus naratyvas, LRT RADIJUI sako Specialiųjų ir informacinių operacijų ekspertas Aurimas Navys. Anot jo, kuo daugiau dėmesio visuomenė ir žiniasklaida skiria tokiems pasisakymams, kokius reiškia J. Statkevičius ar R. Vanagaitė, tuo labiau šie žmonės jaučiasi vertinami ir išsidirbinėja.

Teigia, kad provokacijas geriau ignoruoti

Klaida yra diskutuoti ir taip prisidėti prie tokių istorijų, kaip Rūtos Vanagaitės ar Juozo Statkevičiaus pasisakymai viešojoje erdvėje, menkinantys Lietuvą, LRT RADIJUI sako istorikas Bernardas Gailius. Pasak jo, tokias nesąmones reikėtų tiesiog ignoruoti – taip jų būtų gerokai mažiau.

Aurimo Navio teigimu, socialinė erdvė yra labai palanki emocijoms reikšti: „Žmogus net negalvoja, kad jį stebi, kad jo emocijas mato labai daug to socialinio tinklo vartotojų, todėl jos ir reiškiamos laisvai. Emocijos ir šaltas protas, mąstymas – nesuderinami dalykai. Būtent to ir siekia Kremlius savo psichologinėmis operacijomis. Iš tiesų, kai skiriame daug dėmesio tam tikriems žmonėms, jie jaučiasi vertinami ir dar labiau išsidirbinėja.“

A. Navys tikina, kad taip besielgiantys žmonės negalvoja talkinantys propagandai. „Stano ir Deivydo Zvonkaus dainą ar Juozo Statkevičiaus interviu portalui „Sputnik“ gal ir galima praignoruoti, bet kai nusitaikoma į valstybingumo simbolius, ką daro R. Vanagaitė savo provokacija, reikia visuomenei aiškinti, kas čia vyksta. Įsivaizduoju, kad dabar dalis žmonių mano, kad R. Vanagaitė ar J. Statkevičius sako tiesą. Tokią tiesą mes jau turėjome, kai buvome 50 metų okupuoti“, – aiškina pašnekovas.

Menininkai nesuvokia, kaip kalbėti politinėmis temomis

Apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad nemažai žmonių palaiko J. Statkevičių: „Kai kurie menininkai kalba, koks J. Statkevičius didis kūrėjas. Perskaičiau komentarus portaluose, ten – taip pat absoliutus palaikymas. Tai ir yra drama – taip, kaip J. Statkevičius, galvoja nemažai žmonių. Jie mano, kad reikia su Rusija palaikyti gerus santykius. J. Statkevičius pataikė į skaudžią vietą kalbėdamas apie tai, kiek daug Lietuvoje skurstančių žmonių.“

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, įdomiausia yra menininkų ir viešųjų intelektualų kalbėjimas politinėmis temomis. „Lietuvoje to tarsi trūksta, bet kai prabylama, akivaizdu, kad nesuvokiama, kaip reikia kalbėti. Kai kurie sako, kad menininkams negalioja kažkokie kriterijai, tačiau, pažvelgus į J. Statkevičių, jis labiau atitinka elito atstovo apibrėžimą“ – sako apžvalgininkė.

B. Gailius tvirtina, kad menininkai visuomet linkę ką nors komentuoti, ypač tai, kas susiję su visuomeniniu gyvenimu: „Galima sakyti, kad nuo XX a. vidurio menininkai daugiausia tuo ir užsiima – komentuoja įvairius visuomenės procesus, dažnai ir politiką. Stengiamasi, kad tie komentarai būtų maištingi.“

Tokie pasisakymai, kokius naudoja J. Statkevičius, – tipiški propagandai

A. Navio aiškinimu, Kremliaus portalas „Sputnik“ ne veltui kalbino būtent žinomą dizainerį. „Psichologinių operacijų Kremliuje planuotojai žino, kad, pakalbinę kokią nors ponią iš kaimo, didelio atgarsio nesulauktų. Šis žmogus – elito dalis, žinomas pasaulyje. Paprastam žmogui atrodo, kad reikia tikėti tokiais žodžiais. Vis dėl to, ar tai, ką šis dizaineris kalba, yra adekvatu jo darbams? Taip nėra. Ir apdovanojimai suteikti už jo darbus, ne kalbas. Jo darbai nuo to nepasikeitė“, – teigia pašnekovas.

Aurimas Navys
Aurimas Navys
© DELFI / Domantas Pipas

A. Navys teigia, kad deja, bet J. Statkevičius naudoja Kremliaus naratyvą ir skleidžia dezinformaciją: „Lietuvoje nėra viskas blogai ir ne visi yra vagys. Tokios žinutės – tipiškos klasikinei propagandai. Kalbama taip, kad didžioji dalis žmonių tai priimtų.“

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, tipiškos propagandos žinutės vis tik remiasi realiomis problemomis. „Propagandinė mašina kiekvienoje šalyje identifikuoja problemas ir jomis naudojasi. Tai gali būti pabėgėliai, gali būti emigracija, kurią patys šalies gyventojai įvardija kaip didelę problemą. Žaidžiama realiais naratyvais, tik jie hiperbolizuojami“, – tvirtina pašnekovė.

A. Navys aiškina, kad, girdint kalbas apie blogėjantį gyvenimą, reikia pažiūrėti į statistiką ar nuvykti į, pavyzdžiui, Rumuniją: „Tereikia pažiūrėti, kaip gyvena kai kurios Europos šalys. Tai, ką sako J. Statkevičius, nėra tiesa. Žinoma, palyginus su Švedija ar Suomija, mes negyvename labai gerai, bet statistika rodo, kad nesame dugne, gyvenimas neblogėja. Pamirštama, kaip gyvenome tada, kai buvome okupuoti.“

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (45)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (15)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1211)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (725)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (22)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (79)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Filipinus supurtė žemės drebėjimas, yra žuvusiųjų (1)

Filipinų šiaurinę dalį pirmadienio popietę supurčius 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimui,...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (11)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (180)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (316)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...