Psichologinių operacijų Kremliuje planuotojai ne veltui kalbina tokius žinomus žmones kaip Juozas Statkevičius.
© Asmeninio albumo nuotr.

Dizainerio žinutės būdingos klasikinei propagandai, tai – Kremliaus naratyvas, LRT RADIJUI sako Specialiųjų ir informacinių operacijų ekspertas Aurimas Navys. Anot jo, kuo daugiau dėmesio visuomenė ir žiniasklaida skiria tokiems pasisakymams, kokius reiškia J. Statkevičius ar R. Vanagaitė, tuo labiau šie žmonės jaučiasi vertinami ir išsidirbinėja.

Teigia, kad provokacijas geriau ignoruoti

Klaida yra diskutuoti ir taip prisidėti prie tokių istorijų, kaip Rūtos Vanagaitės ar Juozo Statkevičiaus pasisakymai viešojoje erdvėje, menkinantys Lietuvą, LRT RADIJUI sako istorikas Bernardas Gailius. Pasak jo, tokias nesąmones reikėtų tiesiog ignoruoti – taip jų būtų gerokai mažiau.

Aurimo Navio teigimu, socialinė erdvė yra labai palanki emocijoms reikšti: „Žmogus net negalvoja, kad jį stebi, kad jo emocijas mato labai daug to socialinio tinklo vartotojų, todėl jos ir reiškiamos laisvai. Emocijos ir šaltas protas, mąstymas – nesuderinami dalykai. Būtent to ir siekia Kremlius savo psichologinėmis operacijomis. Iš tiesų, kai skiriame daug dėmesio tam tikriems žmonėms, jie jaučiasi vertinami ir dar labiau išsidirbinėja.“

A. Navys tikina, kad taip besielgiantys žmonės negalvoja talkinantys propagandai. „Stano ir Deivydo Zvonkaus dainą ar Juozo Statkevičiaus interviu portalui „Sputnik“ gal ir galima praignoruoti, bet kai nusitaikoma į valstybingumo simbolius, ką daro R. Vanagaitė savo provokacija, reikia visuomenei aiškinti, kas čia vyksta. Įsivaizduoju, kad dabar dalis žmonių mano, kad R. Vanagaitė ar J. Statkevičius sako tiesą. Tokią tiesą mes jau turėjome, kai buvome 50 metų okupuoti“, – aiškina pašnekovas.

Menininkai nesuvokia, kaip kalbėti politinėmis temomis

Apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad nemažai žmonių palaiko J. Statkevičių: „Kai kurie menininkai kalba, koks J. Statkevičius didis kūrėjas. Perskaičiau komentarus portaluose, ten – taip pat absoliutus palaikymas. Tai ir yra drama – taip, kaip J. Statkevičius, galvoja nemažai žmonių. Jie mano, kad reikia su Rusija palaikyti gerus santykius. J. Statkevičius pataikė į skaudžią vietą kalbėdamas apie tai, kiek daug Lietuvoje skurstančių žmonių.“

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, įdomiausia yra menininkų ir viešųjų intelektualų kalbėjimas politinėmis temomis. „Lietuvoje to tarsi trūksta, bet kai prabylama, akivaizdu, kad nesuvokiama, kaip reikia kalbėti. Kai kurie sako, kad menininkams negalioja kažkokie kriterijai, tačiau, pažvelgus į J. Statkevičių, jis labiau atitinka elito atstovo apibrėžimą“ – sako apžvalgininkė.

B. Gailius tvirtina, kad menininkai visuomet linkę ką nors komentuoti, ypač tai, kas susiję su visuomeniniu gyvenimu: „Galima sakyti, kad nuo XX a. vidurio menininkai daugiausia tuo ir užsiima – komentuoja įvairius visuomenės procesus, dažnai ir politiką. Stengiamasi, kad tie komentarai būtų maištingi.“

Tokie pasisakymai, kokius naudoja J. Statkevičius, – tipiški propagandai

A. Navio aiškinimu, Kremliaus portalas „Sputnik“ ne veltui kalbino būtent žinomą dizainerį. „Psichologinių operacijų Kremliuje planuotojai žino, kad, pakalbinę kokią nors ponią iš kaimo, didelio atgarsio nesulauktų. Šis žmogus – elito dalis, žinomas pasaulyje. Paprastam žmogui atrodo, kad reikia tikėti tokiais žodžiais. Vis dėl to, ar tai, ką šis dizaineris kalba, yra adekvatu jo darbams? Taip nėra. Ir apdovanojimai suteikti už jo darbus, ne kalbas. Jo darbai nuo to nepasikeitė“, – teigia pašnekovas.

Aurimas Navys
Aurimas Navys
© DELFI / Domantas Pipas

A. Navys teigia, kad deja, bet J. Statkevičius naudoja Kremliaus naratyvą ir skleidžia dezinformaciją: „Lietuvoje nėra viskas blogai ir ne visi yra vagys. Tokios žinutės – tipiškos klasikinei propagandai. Kalbama taip, kad didžioji dalis žmonių tai priimtų.“

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, tipiškos propagandos žinutės vis tik remiasi realiomis problemomis. „Propagandinė mašina kiekvienoje šalyje identifikuoja problemas ir jomis naudojasi. Tai gali būti pabėgėliai, gali būti emigracija, kurią patys šalies gyventojai įvardija kaip didelę problemą. Žaidžiama realiais naratyvais, tik jie hiperbolizuojami“, – tvirtina pašnekovė.

A. Navys aiškina, kad, girdint kalbas apie blogėjantį gyvenimą, reikia pažiūrėti į statistiką ar nuvykti į, pavyzdžiui, Rumuniją: „Tereikia pažiūrėti, kaip gyvena kai kurios Europos šalys. Tai, ką sako J. Statkevičius, nėra tiesa. Žinoma, palyginus su Švedija ar Suomija, mes negyvename labai gerai, bet statistika rodo, kad nesame dugne, gyvenimas neblogėja. Pamirštama, kaip gyvenome tada, kai buvome okupuoti.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Spaudė, sekė ir smerkė: skandalingo Makaraitytės straipsnio bijojo ir aukščiausi šalies vadovai (229)

Žurnalistė Indrė Makaraitytė iki šiol atsimena prieš 13 metų darytą interviu, kurio metu...

Po akibrokšto iš Vokietijos Maskvoje „atkimšinėjami šampano buteliai“ (60)

Naujos didžiosios Vokietijos koalicinės vyriausybės sutartyje penkios pastraipos skirtos ir...

Ko iš tiesų siekia liberalai, keldami kandidatą į prezidentus

Keldamas savo kandidatą į prezidentus Liberalų sąjūdis (LS) siekia sudaryti įspūdį, kad su...

Sutriko „Facebook" veikla (27)

Ketvirtadienį perpiet sutriko socialinio tinklo „Facebook" veikla. Prie savo paskyrų negali...

Grybauskaitė susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (99)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 3 dieną susitiks su Lietuvos, Latvijos...

Didvyriškas gydytojo poelgis: papasakojo, kaip per stebuklą kelyje išgelbėjo gyvybę (39)

Kaip ir daugelis šeimų, pirmąją Kalėdų dieną Jolanta su vyru Sauliumi išsiruošė aplankyti ir...

Igno Staškevičiaus byloje prabilta apie paslaptingą moterį Laimą, aparatūrą miegamajame ir naujus milijonus (135)

Net pusantrų metų buvusių pavaldinių slapta sekto ir už asmeninės informacijos neviešinimą 312...

Pasikinkę saulę: ko galime pasimokyti iš Europos senbuvių? (5)

Saulės energija – vienas ekonomiškiausių XXI amžiaus „žaliosios“ energijos šaltinių....

Žurnalistai gavo dokumentus apie Kremliaus samdinius (66)

2018 m. vasario mėn. duomenimis privačioje karinėje kompanijoje ( PKK ) „ Vagner “ tarnavo ne...