Antradienį Kauno apygardos teismas paskelbė, kad apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo nuostolius, juos grįsdamas apskaičiavimu atkuriamąja verte (statybos kaina). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad žala kilo dėl to, jog nekilnojamojo kultūros paveldo objektai buvo neištirti.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimo nuostolių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino, kad nuostolių dydis yra pagrįstas ir tinkamai apskaičiuotas.
„Šiuo atveju, nustačiusi, kad ieškovas (KPD – ELTA) netinkamai įrodinėjo nuostolių dydį ir kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su prašomo priteisti nuostolių dydžio pagrįstumu, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nuostolių dydis liko nenustatytas – tokiu būdu neatskleista bylos esmė“, – rašoma teismo pranešime.
Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija atsakovų apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikino iš dalies ir bylos dalį dėl žalos dydžio nustatymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Praėjusių metų gegužę Kauno apylinkės teismas iš dalies tenkino KPD ieškinį ir priteisė iš V. Matijošaičio, bendrovės „Kauno saulėtekis“ ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukcijos darbų vadovo Andriaus Šumsko 34 tūkst. neturtinės žalos, padarytos rekonstruojant minėtą dvarą.
Šį sprendimą V. Matijošaitis kartu su A. Šumsku ir bendrove „Kauno saulėtekis“ civilinėje byloje apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui. Skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo, tai yra KPD, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir byloje esančią medžiagą, Kauno apygardos teismas pritarė apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad atsakovas A. Šumskas be raštiško departamento sutikimo demontavęs Kultūros vertybių registre registruotus svirną ir tvartą, ir taip juos sunaikindamas, padarė žalą. Dėl to buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu. Teismo manymu, tarp atsakovo A. Š. veiksmų, t. y. kultūros paveldo objektų griovimo darbų vykdymo neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (taigi šiuo atveju yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos).
„Nors apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo V. Matijošaičio neteisėtų veiksmų ir nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, tačiau teisėjų kolegija atmetė šį skundo argumentą, nes atsakovas V. Matijošaitis įgaliojimu atsakovui A. Š. duodamas nurodymą tvarkyti ir vykdyti visus reikalus, susijusius su statinių, statyba, rekonstrukcija, griovimu jo vardu, prisiėmė nepageidaujamų padarinių riziką tuo atveju, jeigu jo atstovas padarys žalos.
Atsakovas V. Matijošaitis, siekdamas įgyvendinti savo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojo teises ir pareigas, būdamas rūpestingas ir atidus, privalėjo išsiaiškinti nekilnojamųjų kultūros vertybių Svirno ir Tvarto priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, domėtis jo atstovo vykdoma veikla, tačiau to nedarė, todėl atsako solidariai už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą“, – paskelbė Kauno apygardos teismas.
ELTA primena, kad Kauno apylinkės teismas V. Matijošaičiui nepalankų teismo sprendimą, tai yra priteisti iš jo ir kitų asmenų 34 tūkst. eurų, priėmė dėl to, kad Kauno meras savavališkai nugriovė Kaciūniškės dvare (Kauno rajonas) buvusius tvartą ir svirną.
Portalo „Delfi“ atliktame tyrime buvo skelbta, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis be jokių leidimų ir projektų 2019 m. nugriovė pertvarkytame Kačiūniškės dvare buvusius tvartą ir svirną. Šie pastatai buvo įtraukti valstybės saugomų vertybių sąrašą. Teigiama, kad kitus teritorijoje buvusius pastatus V. Matijošaitis tvarkė be leidimų ir suderintų projektų.
Kaip skelbta publikacijoje, griovimo ir tvarkymo darbus atliko su V. Matijošaičiu susijusi bendrovė „Kauno saulėtekis“.
V. Matijošaitis Kačiūniškės dvarą įsigijo iš Kauno rajono savivaldybės 2016 m., jau pradėjęs eiti mero pareigas. Kartu su 47 metams išnuomotu žemės sklypu politikui atiteko 2 gyvenamieji namai ir 5 ūkio pastatai, sandorio suma siekė 96,3 tūkst. eurų. Anot „Delfi“, dvaro tvarkymo darbai pradėti 2017 metais.
