Europos Komisija skelbia, kad, nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, Lietuvoje nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Skurdo lygis, ypač pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, bedarbių ir vienišų tėvų, vis dar gerokai viršija ES vidurkį. Asmenų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, 2016 m. buvo daugiau nei 30 proc., kai ES vidurkis – 23,5 proc. Tokių žmonių daugėja.
© DELFI / Tomas Vinickas

Pajamų nelygybė taip pat tebėra viena didžiausių Bendrijoje. 2016 m. 20-ies proc. turtingiausių gyventojų pajamos daugiau nei septynis kartus viršijo 20-ies proc. neturtingiausių gyventojų pajamas ir tai yra daugiau nei ES vidurkis. Tiesa, EK skelbiami – 2016 m. duomenys, naujesnių nėra, o ministras Linas Kukuraitis sako, Lietuvoje apskritai niekas neskaičiuoja skurdo lygio, todėl dabar jo vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mėgina tokį mechanizmą sukurti. Kodėl Lietuva, metai iš metų raginama mažinti augantį skurdą ir pajamų nelygybę, net neturėjo, kaip jį išmatuoti, lieka tik spėlioti.

Šį savaitgalį šalies parduotuvėse buvo surengta 25-oji labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ akcija, per kurią pirkėjai galėjo paaukoti produktų skurdžiau gyvenančiųjų stalui. Pasak fondo atstovų, tokios paramos prašytojų ypač daug buvo 2011 m. ir 2012 m. – apie 600 tūkst. Prieš trejus metus - apie 260 tūkst., pernai – apie 200 tūkst. Tačiau tokiam sumažėjimui įtakos turėjo nebūtinai gerėjantis gyvenimas. Pagrindinė priežastis – didelė emigracija. Kurie sunkiai vertėsi tėvynėje - emigravo. Nuo 2017 m. sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatė aukštesnę kartelę tokiai paramai gauti – nuo 153 iki 183 eurų, tenkančių vienam asmeniui per mėnesį.

„Minimali alga, pensijų padidinimas tiek gerovės žmonėms nepagerino, bet formaliai jie nebegalėjo dėl pakilusių pajamų kreiptis paramos“, – tikina „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Socialinės tarnybos vadovė rodo sąrašą, kiek per dieną skurstančiųjų ateina drabužių – iki 100 žmonių. Daugiausia vyresnio amžiaus.

„Šiuo metu ateina tik mama ar senelė ir klausiam, kur jūsų vaikai, sako – užsieny“, – pasakoja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI / Domantas Pipas

Vienoje iš Vilniaus labdaros valgyklų kasdien karšto maisto ateina iki 250 žmonių.

„Daug vyresnio amžiaus žmonių, kurių mažos pensijos, kurie negali išlaikyti savo būsto. Kai kurie turi būstą, bet neturi elektros, neturi vandens, nes gali tik minimaliai išlaikyti jį iš savo pensijos. Tada ateina čia pavalgyti, nusiprausti, gauti dar papildomai maisto, tiesiog išgyventi“, – situaciją komentuoja Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Vladislavas Bortkevičius.

Valgyklos lankytoja Aleksandra pasakoja, kad prieš metus dirbo statybos bendrovėje, atliko apdailos darbus. Neslepia, kad turėjo problemų dėl alkoholio.

„Atlyginimas – minimumas. Antstolis dalį išskaičiuoja. Kelionei reikia, telefonui reikia, lieka tik batonui. Jei tik batoną valgau, koks iš manęs darbuotojas, tuo labiau tokiam amžiuje“, – pasakoja Aleksandra.

EK Struktūrinių reformų pažangos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje ekonomikos augimo teikiama nauda paskirstoma nevienodai, o skurdo rizika tebėra viena didžiausių ES. Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad šie duomenys neatitinka tikrosios padėties.

„Deja, mes turim problemą su skurdo matavimu ir vertinimu, kad galim remtis tik Eurostato daromais tyrimais, kurių duomenys ateina ankščiausiai po 1,5 metų. Tai tie pokyčiai, kurie yra padaryti per 2017, 2018 metus, mes jų kol kas nematuojam. Ir čia vienas dalykas, ties kuo labai daug dirba šiuo metu ministerija, tai stengiamės sukurti instrumentus, kad mes skurdą galėtume pasimatuoti daug greičiau, negu gauname informaciją iš EK“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Pasak ministro, šalyje labiausiai skurstančios grupės – pensinio amžiaus žmonės ir vaikai. Jiems buvo skirtos visos ministerijos papildomos įplaukos. Pensijos didėjo jas indeksavus, padidintos bazinė ir šalpos pensijos. Imta mokėti, o kitąmet žadama dar didinti vaiko pinigus. Užimtumo tarnybos reforma, padidintos socialinės išmokos, sumažinta kompensavimo už šildymą riba – ministras vardija, kas turėtų sumažinti skurdą.

Finansų ministras sako, skurdo problemoms spręsti bus siūlomos reformos.

„Vienas iš svarbiausių dalykų yra užbaigti švietimo reformą, nes nelygybė kvalifikacijos, nelygybė išsilavinime galų gale priveda prie didelės nelygybės pajamose ir turte. Vyriausybė ruošia keletą rimtų reformų ir jas pristatysime vienu metu. Esminė kryptis yra sumažinti mokesčių naštą, kuri susijusi su darbo apmokestinimu“, – žada finansų ministras Vilius Šapoka.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Domantas Pipas

Kad iš mokesčių reformos, kuri vis dar tik šios vyriausybės planuose, tikimasi socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, įrodo ir dar du pašnekovai. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis paklaustas, ar vyriausybės pastangos sumažinti skurdą jį iš tikrųjų sumažins, sako – ir taip, ir ne. Pasak jo, dabar vykdoma politika nukreipta skurdą mažinti iš apačios, tai yra stengiamasi sustiprinti gaunančiuosius mažiausias pajamas.

„Minimalus atlyginimas, pensijos, socialinės išmokos, vaiko pinigai – tai pirmiausia yra pagalba tiems, kurie turėjo mažai. Tačiau lieka tas klausimas, lieka pagreitis, kaip greitai turtės vidurinis sluoksnis ir aukštesnis. Todėl antrą dalį, ką turėtų vyriausybė labai rimtai vertinti. Tai yra ta mokesčių žadėta artėjanti reforma“, – siūlo LSTC Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. B. Gruževskis.

Tam pritaria ir socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas Romas Lazutka. Jo teigimu, didinamos pašalpos ir įvairios išmokos – gana menkos sumos, kurios tik šiek tiek palengvins skurstančiųjų dalį. Kad šioje srityje kas nors keistųsi, reikalingos kardinalios mokesčių reformos, kurios paprastai nesulaukia pritarimo.

„Paskelbti yra Investuotojų forumo pagrindiniai pasiūlymai vyriausybei, ką reikia daryti, ir išskirta 10 svarbiausių dalykų. Pats svarbiausias yra sumažinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems. Tai tokia yra atsakomybė elito, toks yra požiūris į visuomenę, į jos raidą, į jos ateitį. Kol šitas nesikeis, tai tikrai nebus tokių mokesčių reformų, kurios perskirsto pajamas iš turtingiausių neturtingiausiems. Ir štai tada, kada artėja didžiosios šventės, dabar Velykos, tai bus tiesiog išmaldos mestelėta. Per televizijas parinkta išmaldos tiems vargšams žmonėms, bet žmonėms, šiuolaikinei visuomenei reikalinga ne išmalda, jiems reikalingos socialinės teisės“, – apibendrina socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas prof. dr. R. Lazutka.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaimynus sukiršino vaizdo stebėjimo kameros (9)

Keturbučio namo kieme įtaisytos vaizdo stebėjimo kameros įplieskė konfliktą tarp kaimynų.

Prezidento rinkimai: trys svarbiausi kandidatai turi priežasčių tylėti (438)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų populiariausiais kandidatais išlieka asmenys, kurie...

Užkalnis: pasveikinkim tuos, kas ne emigrantai (160)

Niekada nelaikiau, ir dabar nelaikau savęs emigrantu todėl, kad emigracija lietuvių kalboje yra...

Ir jaunučiai Europos čempionate liks be medalių – ketvirtfinalyje pralaimėta kroatams (83)

Europos jaunučių iki 16-os metų čempionate Lietuvos rinktinė traiškė varžovus keliasdešimties...

Buvęs KGB karininkas: Rusijoje – didžiulės paranojos ženklai 2,3 mln. rusų – „stop sąrašuose“ (553)

Kremlius vis labiau ir labiau milijonams rusų apsunkina galimybes išvykti į kitas šalis. Ypač...

Rašytojas Edmundas Malūkas dovanojo 7 ha pievos šieną – kuo baigėsi eksperimentas (84)

Šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiamų detektyvų autorius Edmundas Malūkas...

Įrengusi butą jaunai šeimai, dizainerė parodė, kaip reikia trūkumus paversti privalumais

Neretai daugeliui iš mūsų tenka įsigyti butus, kuriuose iš anksto išvedžioti pagrindiniai...

Draugystė su raide, arba kaip mano vaikas išmoko skaityti

Kada vaiką pradėti mokyti skaityti – vienas iš daugelį mamų kamuojančių klausimų. Lietuvių...

„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva kartu su bendraminčiais išpildė vaikų svajonę (3)

Nedaugelis žino, kad „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva taip pat yra ir labdaros bei...

Prekyba žmonėmis Panevėžyje: mergina buvo išnaudota pornografijai (12)

Apie prekybos žmonėmis problematiką Lietuvoje kalbama jau gana seniai, tačiau naujos prekybos...