Europos Parlamento (EP) narys A. Kubilius feisbuke sureagavo į Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos žodžius, kad yra „labai labai didelė“ tikimybė, kad birželio mėnesio viduryje karantinas bus atšauktas. Feisbuke A. Kubilius priminė, kad milijardus į visas puses valdantieji dalija neteisėtai.
„Jau ne vieną kartą rašiau, kad ši valdžia „ekstremalios padėties“ neatšauks iki pat rinkimų ir ne todėl, kad yra kokių nors realių grėsmių ar pavojų, o tiesiog todėl, kad ši valdžia yra nutarusi, jog jai ekstremali padėtis leidžia dalinti milijardus į kairę ir į dešinę savo pačios sprendimais, nesilaikant konstitucinių biudžeto sudarymo ir keitimo normų, neprašant Seimo pritarimo, pabėgant nuo biudžetui privalomų Lietuvos Banko, Valstybės Kontrolės ar Europos Komisijos išvadų“, – rašė jis.
Politikas ironizavo, kad „dalinti vienašaliais sprendimais milijardus yra toks malonumas, kad valdžia, jei galėtų, tai mus amžinai laikytų ekstremalioje padėtyje“.
A. Kubiliaus teigimu, Vyriausybės milijardų dalybos yra neteisėtos.
„Pavarčius Vyriausybės priimtus sprendimus, yra nesunku įsitikinti, kad Vyriausybė tokiais ne biudžetiniais sprendimais yra paskirsčiusi virš 1.6 milijardo eurų valstybės pasiskolintų lėšų, kurių didžioji dalis (virš 90 %) atiteko įvairiems ekonominiams/socialiniams projektams. Didelės dalies tokių projektų ryšys su karantinu ar ekstremalia padėtimi yra mažų mažiausiai abejotinas arba vertas rimtų diskusijų (pvz. šimtamilijoninės lėšos kelių tiesimui, mokyklų renovavimui, žemės ūkiui, ir pan.)“, – feisbuke rašė A. Kubilius.
Politikas pastebi, kad diskusijų dėl lėšų panaudojimo nebuvo.
„Ir be jokių taisyklių – pagal principą duodame kam norime ir neklauskite kodėl duodame tiems, o ne kitiems. Vyriausybės atsakymas į klausimą „kodėl?“ yra vienas ir vienintelis – „todėl!“ – ironizavo europarlamentaras.
Jis pastebi, kad į šią 1.6 milijardų eurų sumą dar nėra įtrauktos 200 eurų išmokos pensininkams, įvairios išmokos vaikams, prezidento Gitano Nausėdos ir jo komandos pasiūlymai.
„Ar tokios milijardų dalybos, nesilaikant ne tik biudžeto principų, bet ir elementarių ekstremalios padėties valdymo taisyklių, nėra panašios į valstybės turto iššvaistymą, ar tai nėra panašu į grubų „viešojo intereso“ pažeidimą, turėtų atsakyti prokurorai“, – teigė jis.
A. Kubilius primena, kad dar viduramžiais susiformavo šiuolaikinės demokratijos ir valstybės finansų tvarkymo taisyklės: nei vienas euras valstybėje negali būti išleistas, jeigu tam nepritarė parlamentas.
„Kodėl esu įsitikinęs, kad Vyriausybės veiksmai skirstant milijardus yra neteisėti? Todėl, kad Vyriausybė savo nutarimuose, kuriais dalina milijardus, nurodo tik du– tris teisinius pagrindimus: svarbiausias yra tai, kad Vyriausybė įvedė ekstremalią padėtį; antras argumentas – kad 2020 metų valstybės biudžeto įstatymo 13 straipsnis nustato, jog Vyriausybė ir Finansų ministras savo sprendimais gali skirti valstybės pasiskolintas lėšas finansuoti „išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti“, ir trečias argumentas – nuoroda į Vyriausybės parengtą „Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID–19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą“, – argumentus vardijo A. Kubilius.
A. Kubilius teigė, kad jam daugiausiai klausimų kelia būtent antrasis nurodytas argumentas – specialios lėšos ekstremaliai padėčiai.
„Visų pirma tokia nuostata į biudžeto įstatymą buvo įrašyta tik tam, kad būtų galima be trukdžių finansuoti tokių ekstremalių situacijų reikalus, kurie yra apibrėžti vietoje ir laike: pvz. Gedimino kalno griūtis ar padangų gaisras Alytuje ir ši nuostata niekaip nėra susijusi su neribotu milijardų skirstymu. Antra – net jei traktuotume, kad ši nuostata leidžia Vyriausybei pačiai dalinti dideles pinigų sumas esant ekstremaliai padėčiai, tai kam ir kokias lėšas Vyriausybė gali skirti ekstremalios padėties metu nustato specialus įstatymas, apibrėžiantis visus ekstremalios padėties įvedimo, valdymo ir finansavimo reikalus.
Ir tik pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką suskaičiavus visas ekstremaliai padėčiai reikalingas išlaidas, jas galima finansuoti valstybės lėšomis“, – feisbuke dėstė A. Kubilius.
Politikas, komentuodamas ekstremalią padėtį aprašantį Civilinės saugos įstatymą teigė, kad tiek žala, patirta ekstremalios padėties metu, yra atlyginama, tiek ir parama suteikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.
„Iškyla natūralus klausimas – ar įstatyme numatyta „Vyriausybės nustatyta tvarka“ buvo patvirtinta ir ar jos buvo laikomasi šiomis dienomis Vyriausybei skirstant valstybės pasiskolintus milijardus?
Į pirmąją klausimo dalį atsakymas yra aiškus – taip, tokia tvarka specialiu Vyriausybės nutarimu buvo nustatyta dar 2010 metais, į antrąją klausimo dalį atsakymas taip pat yra aiškus – ne, Vyriausybė šios ekstremalios padėties metu, dalindama milijardus, nesilaikė nei Civilinės apsaugos įstatymo, nei Vyriausybės patvirtintos žalos atlyginimo ar paramos suteikimo tvarkos“, – rašė politikas.
Jis priminė, kad šioje tvarkoje yra numatytos detalios taisyklės, kaip ekstremalios padėties metu turi būti pildomos paraiškos žalos atlyginimui ar paramos gavimui, kaip jos turi būti vertinamos ir kaip po to skiriamos lėšos.
„Vyriausybė šios tvarkos nesilaikė. Jos taip pat nepakeitė. Jokios kitos tvarkos, kuri apibrėžtų šios ekstremalios padėties (karantino) sukeltos žalos, paramos ar pasekmių likvidavimo finansavimą, taip pat nenustatė. Taigi akivaizdu, kad Vyriausybė milijardus skirstė neteisėtai, netgi nesilaikydama pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos“, – feisbuke rašė politikas.
„Tikslas negali pateisinti priemonių“ – tą Vakarų civilizacija jau senai suprato, nes pasirenkant tokį „palengvintą“ kelią link „gero tikslo“, nuo „operacijų vadovo“ valdymo labai greitai ateinama iki „dučės“ ar „fiurerio“ valdymo“, – vaizdžiai A, Veryga apibūdino A. Kubilius.