„Opozicija šį politinį sezoną pradėjo, garsiai skelbdama totalinį karą Vyriausybei ir save drąsindama interpeliacijomis ministrams. Pradėjo nuo Energetikos ministro Dainiaus Kreivio. Kaip žinia, gavosi visiški niekai: ne tik kad opozicija pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo ministru, bet dar daugiau – paaiškėjo, kad opozicija ir intelektinio potencialo neturi paruošti rimtus klausimus, susijusius su energetikos reikalais“, – socialiniame tinkle rašė A. Kubilius.
Jis teigė, jog „didelė dalis interpeliacijos klausimų akivaizdžiai buvo paruošta verslo, kuris užsiima alternatyvia energetika“, todėl ir turi priekaištų Vyriausybei. Bet tai, anot A. Kubiliaus, neturi „nieko bendro su dabartine energetikos krize, kurią visoje Europoje sukėlė Putino „žiemos karas“ prieš Europą“.
Europarlamentaras dėstė, jog Lietuvoje šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukeltas „žiemos karas prieš Europą“ turi skaudesnių pasekmių nei daugelyje kitų Europos valstybių.
„Nes Lietuva turi didžiulį elektros generacijos savų pajėgumų trūkumą. Ir tai yra dabartinės opozicijos, nuo 2012–ųjų iki pat 2020–ųjų rudens dirbusios arba Butkevičiaus, arba Skvernelio Vyriausybėse, ir nieko nepadariusios, kad po jų paremto referendumo prieš Visagino AE, kokie nors kiti stambūs elektros generacijos projektai būtų Lietuvoje išvystyti“, – feisbuke rašė A. Kubilius.
Jis rašė, jog „su nepavykusia interpeliacija Kreiviui pati opozicija įsimušė skaudų įvartį į savo vartus“.
„Nes sudarė galimybę žmonėms įvertinti kiek brangiai Lietuvai ir jos žmonėms kainuoja kairiosios opozicijos populizmas strateginiais klausimais“, – teigė politikas.
Ir tai dar ne viskas, rašė A. Kubilius. Jo teigimu, paaiškėjo, kad opozicija visiškai neseka šiandieninių europinių diskusijų energetikos krizės klausimais.
„Nes jeigu būtų sekę, būtų pastebėję, kad Europos Komisija primygtinai ragina valstybes įgyvendinti tik bendrus Europos Sąjungos sprendimus, skirtus energetikos krizės suvaldymui, nes individualūs atskirų šalių sprendimai gali sugriauti ir taip netvirtą bendrąją Europos Sąjungos energetikos rinką.
O Lietuvai tai būtų skaudžiausias rezultatas, nes Lietuva pati nepasigamindama pakankamai elektros energijos, yra visiškai priklausoma nuo kaimynų ir nuo to, ar kaimynai laikysis bendros rinkos europietiškų taisyklių.
Todėl opozicijos priekaištai ir raginimas ministrui bei Vyriausybei nelaukti Europos Sąjungos bendrų sprendimų, o įgyvendinti kažkokius „stebuklingus“ lietuviškus sprendimus, yra arba visiškas nesusipratimas, arba sąmoningas opozicijos siūlymas Lietuvai imtis „energetinės savižudybės“, – rašė A. Kubilius.
TS–LKD atstovas, europarlamentaras A. Kubilius teigė, jog antradienį nepavykusi interpeliacija energetikos ministrui A. Kubilui rodo ir dar vieną silpnybę – nuolat pasikartojantį negebėjimą atsispirti Kremliaus gundymams.
„Ši opozicijos interpeliacija energetikos ministrui sutapo su Putino „žiemos karo“ prieš Europą pradžia. Pralaimėdamas karo mūšius Ukrainoje, Putinas vis dar tikisi, kad gali laimėti politinius mūšius Europos sostinėse. Ir to siekia grubiu bei tiesmukišku būdu: sąmoningai Europoje sukeldamas gilią energetinę krizę, Putinas tikisi, kad tai sukels didelį žmonių nepasitenkinimą, kad jie rinksis į protestus, streikus, demonstracijas, nukreiptas prieš savo Vyriausybes.
Ir prieš Vyriausybių lygšiolinę politiką – remti Ukrainą ir sankcionuoti Rusiją. Ir taip Putinui pavyktų pasiekti pagrindinį tikslą – sukelti politinį nestabilumą daugelyje Europos valstybių. Ir tikėtis, kad tokiu atveju Europos Vyriausybių parama Ukrainai pasibaigs ir bus grįžtama prie „business as usual“ su Putinu. Ir su Gazpromu“, – feisbuke dėstė A. Kubilius.
Politikas rašė, jog V. Putinas dalinai pasiekė tai, ko nori pasiekti: prieš kelias savaites Prahoje demonstravo 70 tūkst. nepatenkintų čekų, Vokietijoje taip pat buriasi įvairūs gatvių protestai.
„Bet Vokietijos Vyriausybė jau paskelbė, kad nepaisant kokie bebūtų protestai dėl energetikos, Vyriausybės parama Ukrainai nemažės“, – pabrėžė jis.
Europarlamentaro A. Kubiliaus teigimu, tokiame V. Putino „žiemos karo“ kontekste Seimo opozicija imasi interpeliacijų Vyriausybės nariams.
„Grasina jau penkiems ar dar daugiau ministrų. Kitaip kaip sąmoningomis pastangomis destabilizuoti Vyriausybę, to niekaip negali pavadinti. Putinas to siekia, ir Lietuvos opozicija siekia to paties. Ar tai yra tik atsitiktinis sutapimas? Nemanau“, – socialiniame tinkle rašė A. Kubilius.
Jo nuomone, tai nėra vienintelis ir išskirtinis atvejis, atskleidžiantis šiandieninės opozicijos silpnybę.
„Dar 2012 metais Kremlius labai nenorėjo, kad Lietuva pasistatytų Visagino AE, ir to meto kairioji opozicija taip pat to nenorėjo, todėl organizavo referendumą, kad Visagino AE statyba būtų sustabdyta;
Kremlius labai nenorėjo, kad Lietuva 2008–2012 metais imtųsi teisinių iniciatyvų perimti iš Gazpromo dujotekių vamzdžių nuosavybę (kurią prieš tai Gazpromui perleido A.Brazausko Vyriausybė), todėl kairioji opozicija tuo metu organizavo interpeliaciją ministrui Sekmokui;
Kremlius labai nenorėjo, kad Lietuva pasistatytų LNG terminalą Klaipėdoje, todėl kairieji organizavo visokias Skardžiaus komisijas tirti mūsų Vyriausybės veiksmus energetikoje ir terminalo statybos reikaluose;
dar 2000 metais kairieji labai nenorėjo, kad Lietuva pasipriešintų Lukoil siekiui užvaldyti Mažeikių Naftą, todėl dar ilgai tampė konservatorių Vyriausybės narius po prokuratūras ir teismus, kodėl šie išdrįso pasirašyti sutartį su amerikiečių ‘Wiliams“ kompanija.
Tokia nuolat pasikartojanti kairiųjų silpnybė yra tiesiog liga, kuri reguliariai paaštrėja, kai Kremliui to prireikia“, – atvejus vardijo politikas.
A. Kubilius socialiniame tinkle svarstė, ar „yra vaistų nuo tokios lietuviškos kairiųjų ligos“ ir darė prielaidą, kad matyt – ne.
„Gali būti, kad jau greičiau dabartinis Putino režimas Kremliuje subyrės, ir Rusija transformuosis į demokratiją, nei mūsų kairieji pasveiks nuo neišgydomos silpnybės ir pagundos pirmiesiems skubėti ir pabučiuoti Putinui ranką. O iki to laiko Lietuvai teks atlaikyti ne tik „Putino žiemos“ energetinę krizę, bet ir mūsų opozicijos eilinį silpnybės priepuolį“, – feisbuke antradienį rašė europarlamentaras, TS–LKD atstovas A. Kubilius.
