Bijo laidotuvių maršo verslams
Penktadienį surengtoje nuotolinėje EP Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Andrius Kubilius įvertino Lietuvos kovą su koronaviruso pandemiją. Jis teigė, kad Europos šalys į šią problemą žiūrėjo gana vangiai.
„Niekas Europoje nebuvo pasirengę. Čia gal ir Europos Komisija galėtų pažiūrėti, kaip turėti perspėjimo centrą. Kad Kinijoje pandemija plinta, kaip ir buvo žinoma, bet Europa gana vangiai į tai pažiūrėjo“, – sakė politikas.
Vertindamas kaip Lietuva sureagavo į šią pandemiją, A. Kubilius tikino, kad esminė valdančiųjų klaida – informacijos slėpimas apie būtinų priemonių trūkumą.
„Aš čia tik vieną pastabą galėčiau pasakyti – nereikėjo slėpti realios situacijos, kad trūksta priemonių visų: reagentų, apsaugos priemonių. Kitose valstybėse tai atvirai sakė, visi kartu ieškojo, kur jų gauti. Lietuvoje informacija buvo slepiama, kad ir kaukių nešiojimas, kuris nebuvo privalomas.
Patyrėme nemažai nuostolių, kurių kitos šalys išvengė, kad ir apsikrėtusių medikų skaičiais. O ar tinkamai reaguojama, tai ateityje paaiškės, gal bus kokie ekspertiniai vertinimai. Ar Lietuvoje maži viruso skaičiai dėl griežto karantino, ar dėl to, kad esame toliau nuo kelionių ir didžiųjų judėjimo maršrutų, neaišku. Nes šalia esantys Latvija turi mažesnius skaičius. Čia palieku atvirą klausimą, nesiimu vertinti“, – sakė jis.
Daugiausiai pastabų A. Kubilius turėjo dėl valdžios pagalbos stagnuojančiam verslui, kuriam karantino metu buvo liepti sustabdyti savo veiklą.
„Prastai reaguojama į ekonominę krizę. Vėluojama, pinigai nepasiekia verslo, nepasiekia tų, kuri išeina į prastovas. Kažkodėl pasirinkta Lietuvoje tokie metodai, kad „prikabinama“ prie pagalbos instrumentų įvairiausių sąlygų. Todėl tas jaučiasi labai ryškiai. Matosi didelis skirtumas nuo kitų valstybių, tie pagalbos mechanizmai ten yra žymiai geresni.
Nežinau, ar Lietuva dar sugebės pasimokyti. Bet aš bijau, kad šis periodas ir nebuvimas aiškių valdžios veiksmų, kurie leistų tais paramos instrumentais pasinaudoti, tam verslui tai yra laidotuvių maršas“, – savo prognozėmis dalijosi A. Kubilius.
Karantino gniaužtai – nepamatuoti
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas ir EP narys Juozas Olekas sutiko, kad bendra Europos Sąjungos (ES) reakcija į pandemiją ir koronaviruso iššūkius buvo pavėluota.
„Nėra, ką slėpti – tam tikros reakcijos buvo šiek pavėluotos ES. Keliu klausimus apie sveikatos reikalų atsakomybės ribas. Jei gydymas paliktas šalims narėms, jos ir reagavo. (…) Pradėjo strigti net medicinos įrangos, higienos reikalų aprūpinimas, nes šalys pradėjo nepraleisti per sienas. ES tada įsijungė gana greitai, žali koridoriai buvo atidaryti, aprūpinimas gerėjo“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Olekas.
Paprašytas įvertinti esamą situaciją Lietuvoje, J. Olekas teigė, kad veiksmai kovojant su šiuo virusu buvo priimti per vėlai, o kai kurie nurodymai – nepamatuoti.
„Jei lygintumėte nuogus skaičius, tai neblogai atrodome. Bet jei pažiūrėti į reakciją nuo pradžių, tai ji buvo labai nenuosekli. Gal dėl to, kad nei Aurelijaus Verygos, nei premjero Sauliaus Skvernelio Lietuvoje nebuvo, kai buvo pirmas atvejis patvirtinimas. Tai ta reakcija buvo vangoka ir abejotina“, – situaciją vertino J. Olekas.
Jis apgailestavo, kad net ir pats buvo suklaidintas A. Verygos teiginiais, kad apsauginių veido kaukių dėvėti nereikia.
„Ir neapsisaugojome pakankamai nuo įvežtinių skaičių. Darėme pradžioje lėtus veiksmus, leidome grįžtantiems žmonėms važinėti, kur jie nori. O vėliau – per griežtai pradėjome daryti. Dabar reikėtų žymiai lanksčiau į karantiną pažiūrėti“, – sakė Europos parlamento narys.
Jis teigė, kad lanksčiau būtų galima vertinti mažųjų miestų turgelius, kuriems vykdyti veiklos ilgą laiką buvo leidžiama.
„Sakyčiau, kad mes esame apie vidurį pagal situaciją ir skaičius ir ten pat pagal pavėluotą griežtą reakciją, kartais nepamatuotą, savo veiksmais“, – tikino jis.
Girtis nėra kuo
Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius apgailestavo, kad koronaviruso plitimo pradžioje, kiekvieną ES šalis žiūrėjo savo reikalų.
„Valstybių narių sostinės perėmė iniciatyvą, todėl buvo įvedamos nacionalinės sienų kontrolės priemonės. Ir tuo pačiu ES subyrėjo į 27 valstybių. Vėliau Briuselis atsiėmė iniciatyvą ir buvo pradėti siūlyti bendri sprendimai, regionų interesas. Labai blogai, kad Briuselis pavėlavo su savo iniciatyvomis ir leido sostinėms startuoti pirmoms. Mums to reikėtų vengti ateityje“, – pirmą klaidą pažymėjo jis.
P. Auštrevičius taip pat pritarė kitiems kolegoms, kad su šia krize Lietuvoje buvo tvarkomasi gana chaotiškai.
„Lyginant su kitomis valstybėmis, pandemijos suvaldymo ir koordinavimo reikalai atrodė baisiai chaotiški. Pasižiūrėkite, kada mes pamatėme vyriausią šalies epidemiologę? Po trijų savaičių karantino. Taigi buvo per daug politinio dominavimo ir noro politiškai viską tvarkyti. (…) Tie valdančiųjų pažadai, žvelgiant į kitų šalių patirtį, yra juokingi ir nepagrįsti.
Prasčiausiai mes atrodome ekonominio sąstingio srityje. Lietuvos priimti sprendimai, dėl paramos, tie įrankiai atrodo labai sudėtingi, lėti ir nežinau, ar jie pasieks galutinį gavėją taip, kaip buvo tikimasi. Valdžia sukūrė labai daug lūkesčių. Bet dėl sudėtingos tvarkos, bankinės sistemos nelankstumo ir konservatyvumo, mes prarandame ekonominį potencialą. Ir šioje srityje Lietuva tikrai pasigirti negalėtų“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Sparčiausias būdas padėti ekonomikai
EP narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Stasys Jakeliūnas spaudos konferencijoje juokėsi, kad girdėjo opozicijos atstovų priekaištus. O situacija yra tikrai nebloga.
„Žiūrėkime į skaičius, testavimo apimčių, mirčių skaičius. Lietuva šiais skaičiais yra viena geriausių, jei ne geriausia ES. Negalima mūsų lyginti su Italija, Ispanija, ar Belgija, iš kurios mes visi išskridome. Pradžioje buvo šokas visiems, to chaoso tikrai buvo, tas matyt neišvengiama“, – Lietuvos veiksmus kovoje su pandemija vertino EP narys S. Jakeliūnas.
Politikas teigė, kad geriausias būdas padėti stagnuojančiai ekonomikai – atverti karantino suvaržymus.
„Tarptautiniame kontekste skaičiai yra labai geri, jei ne geriausi, dabar yra siekis stimuliuoti ekonomiką. Padėti ekonomikos srityje žmonėms, įmonėms, kurios negali veikti, tai niekada nebus efektyvus, kam kiek duoti, jeigu yra didelis neapibrėžtumas, niekas ir skolins. Spartesnis gyvenimo atvėrimas yra sparčiausias būdas padėti ekonomikai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė S. Jakeliūnas.