Dabar jau kadenciją baigęs Seimas praėjusių metų pabaigoje nutarimu patvirtino laikinosios komisijos tyrimo išvadas, kad daugiau nei prieš dešimtmetį vykusi buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo R. Pakso apkalta gali būti panaikinta politiniu sprendimu.

Komisija buvo suburta tuomet valdančiojoje daugumoje buvusių „tvarkiečių“ iniciatyva, opozicija jos veikloje nedalyvavo, komisijai keliamus tikslus pavadinusi absurdiškais.

Į KT dėl nutarimo, kuriuo bandoma reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį europarlamentarą R. Paksą, kreipėsi grupė konservatorių.

Komisijos išvadose taip pat sakoma, kad kaltinimai R. Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti, o „komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.

Pasak kreipimosi į KT autorių, tokios išvados nesuderinamos su oficialiąja konstitucine apkaltos doktrina, pagal kurią nustatytos skirtingos Seimo ir Konstitucinio Teismo funkcijos apkaltos procese, taip pat skirtingoms institucijoms suteikti skirtingi įgaliojimai.

Konservatorių teigimu, Seimas bando įtvirtinti taisyklę, kad konstitucinės apkaltos procedūros reglamentavimas būtų vykdomas ne Konstitucijos keitimu, kaip yra nustatęs KT, bet Seimo nutarimais.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.