KT pasisakys dėl rinkimų įstatymų nuostatų, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų.
Bylą dėl reguliavimo, kad į Seimą išrinktas europarlamentaras ar savivaldybės tarybos narys netenka įgaliojimų, KT nagrinėjo pagal grupės Seimo narių skundą.
Įvairioms partijoms priklausantys parlamentarai klausė, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymų nuostatos, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, automatiškai netenka Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos ar savivaldybės tarybos nario-mero mandato.
Jų teigimu, kitiems asmenims, kurių pareigos taip pat nesuderinamos su parlamentaro mandatu, suteikiama galimybė patiems pasirinkti, kurias pareigas renkasi. Tuo metu europarlamentarai ir savivaldybių tarybų nariai, jeigu jie išrenkami į Seimą, to negali padaryti.
Pasak kreipimosi autorių, taip suvaržoma konstitucinė asmens teisė laisvai pasirinkti darbą.
Jie taip pat kėlė klausimą, ar galima reikšmingus pasiūlymus teikti projektų svarstymo stadijoje, tai yra praleidus pateikimo stadiją.
2015 metų lapkritį Seimas priėmė „valstietės“ Rimos Baškienės pataisas, kad Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento narį, taip pat merą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų jo įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.
Iki tol į Seimą išrinkti kitas pareigas jau einantys politikai galėjo rinktis, kurį mandatą pasilikti.
Pasak R. Baškienės, jos pataisos užkirsto kelią apgaudinėti rinkėjus. Mat per rinkimus į partijų sąrašus įrašomi asmenys, kurių pareigos nesuderinamas su Seimo nario pareigomis, bet jų buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai dėl pastarųjų populiarumo. Tai paskatina rinkėjus balsuoti už sąrašą, nors šie kandidatai net nesirengia tapti Seimo nariais.