Konstitucinio Teismo pranešime spaudai teigiama, kad kompensavimą galima atidėti „protingam laikui“ įvertinus ekonominę ir finansų padėtį, tačiau nedetalizuojama, ar dabartinė situacija vertintina kaip nepagrįstas delsimas.
„Įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka,“ - rašoma pranešime.
Į Konstitucinį Teismą išaiškinimo kreipėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Konstitucinio Teismo spendime pažymėta, kad valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, Seimas turi nedelsiant įstatymu nustatyti kompensavimo mechanizmą. Kompensavimą atidedant, turi būti nurodomi „konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, lemiantis tokio atidėjimo būtinumą“.
Konstitucinis Teismas pernai didelio atgarsio sulaukusiame nutarime paskelbė, kad per krizę mažinant atlyginimus neturi būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos.
Po šio nutarimo nemažai valstybės tarnautojų, teisėsaugų institucijų atstovų kreipėsi į teismus, reikalaudami tūkstantinių kompensacijų.
Buvusios dešiniųjų vyriausybės ministrai kritikavo šį nutarimą, teigdami, kad dėl solidarumo daugiau uždirbančiųjų atlyginimus galima mažinti proporcingai labiau nei gaunančių mažesnes algas.
Lietuvos Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.