Ir nors kol kas oficialių sprendimų dar nėra, Seimo mažumai priklausantys parlamentarai neatmeta, kad artėjanti rudens parlamento sesija bus pradedama nepasitikėjimo ministrų kabinetu iniciatyva. Tačiau, pasak politikų, dėl to dar reiks susitarti.
Kol kas vyksta tik neoficialios derybos
Darbo frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas Eltai teigė, kad neoficialios diskusijos dėl nepasitikėjimo Vyriausybe opozicijos gretose vyksta jau kuris laikas. Politikas priminė, kad „darbiečiai“ ir anksčiau kėlė šį klausimą. Tačiau, pasak jo, dabartinė situacija ir įsisiūbavusi krizė ragina valdančiųjų oponentus grįžti prie iniciatyvos bei tartis rimčiau.
„Kai kalbėjome apie pavienių ministrų interpeliaciją, sakėme, kad reikia kalbėti apie visos nepasitikėjimo Vyriausybe procedūrą. Laukėme žingsnių. Kaip supratome iš viešosios erdvės – niekas nevyksta“, – Eltai sakė V. Fiodorovas, referuodamas į praėjusio penktadienio TS-LKD prezidiumo sprendimus.
„Konkretaus sutarimo dar nėra. Bet suprantu, kad ir „valstiečiai“ pritaria, nes jie ėjo su tokia iniciatyva. Ir kitų partijų nusiteikimas yra panašus“, – nurodė jis.
Seimo narys svarstė, kad opozicijai radus kompromisą, nepasitikėjimo Ministrų kabinetu klausimas dėl procedūrų apimties ir sudėtingumo veikiausiai pasiektų plenarinių Seimo posėdžių salę tik rudens sesijoje.
„Manau, kad per vasaros mėnesius tikrai surinksime klausimus, tekstą ir rudenį pasitiksime su tokiu išėjimu“, – dėstė jis.
Jam antrino ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Nors nebuvo linkęs detaliau atskleisti už uždarų Seimo durų vykstančių diskusijų turinio, politikas teigė taip pat manąs, kad procedūros galėtų būti pradėtos rudenį.
„Realiai visi suprantame, kad tai greičiausiai būtų įgyvendinama rudens sesijos pradžioje“, – aiškino politikas.
„Kol niekas nenuspręsta, vadinasi niekas nenuspręsta. Prasmę daug kas mato, galbūt kiti nemato. Diskusijos vyksta, o kažkoks sprendimas bus priimtas artimiausiu metu“, – patikino jis.
Parlamentarai mano, kad daugiau aiškumo dėl iniciatyvos įneš antradienį vyksiantis opozicinių frakcijų vadovų posėdis.
LVŽS sieks įsivertinti, kaip pasikeitė kitų opozicinių frakcijų pozicija
Kilus vadinamajai „čekiukų“ krizei bene pirmieji apie poreikį Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą Seime prakalbo parlamento „valstiečiai“. Pasak frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, politikai jau yra paruošę nutarimo projektą bei surinkę reikiamus parašus.
„Esame paruošę ir patys pasirašę po nepasitikėjimo Vyriausybe nutarimu. Tada mes nesulaukėme palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų. Buvo tikimasi, kad Vyriausybė laikysis žodžio ir atsistatydins“, – apie ankstesnę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyvą kalbėjo A. Norkienė.
„Rytoj ryte turime opozicinių frakcijų vadovų susitikimą. Manau, kad vienas iš klausimų, kuriuos aptarsime, ir bus šis – kaip likusi opozicija dabar mato tą situaciją“, – frakcijos poziciją aiškino ji.
Visgi, Seimo narės teigimu, opozicinėms frakcijoms anksčiau trūko sutarimo šiuo klausimu, mat, pasak jos, dalis mažumos atstovų tikėjosi, kad premjerė laikysis duoto žodžio ir po NATO viršūnių susitikimo pasitrauks iš posto. Todėl dabar jos vadovaujama frakcija bandys išsiaiškinti, ar pasikeitus aplinkybėms pavyktų susitarti.
„Avansu buvo davę pasitikėjimą likusi opozicija – laukti liepos 13 d. Dabar, po prezidiumo, nežinau, kaip jie galvos“, – teigė ji.
Tačiau, jeigu būtų sutarta dėl nepasitikėjimo procedūrų, Seimo narė taip pat nurodė, kad klausimas galėtų būti svarstomas tik rudens sesijoje.
„Natūralu, kad viskas nusikeltų į rudens sesiją. Vasarą rinktis į neeilinę – pakankamai sudėtinga“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį konservatorių prezidiumas išreiškė paramą I. Šimonytės Ministrų kabinetui ir akcentavo, kad premjerė ir Vyriausybė neturėtų asmeniškai prisiimti atsakomybės už ydingą kai kurių savivaldybių kanceliarinių išlaidų reglamentavimą.
Tokį sprendimą prezidiumas priėmė Seime žlugus balsavimui dėl pirmalaikių rinkimų.
Premjerė I. Šimonytė ne kartą buvo patikinusi, kad parlamentui pritrūkus politinės valios sušaukti naujus Seimo rinkimus, ji pasitrauks iš pareigų – tai reikštų, kad kartu su Vyriausybės vadove atsistatydintų ir visas ministrų kabinetas.
Tačiau vėliau ji sušvelnino savo pozicijas. Politikė pripažino, kad pareikšdama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimą dėl tolimesnio jos darbo Vyriausybėje perdavė į TS-LKD prezidiumo rankas.
