„Labai svarbu kurti techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau galėtume ją naudoti. Tai, manau, būtų tinkamas laikas, nes matome ir kitų šalių patirtį. Izraelyje, kuris vakcinavo labai sparčiai, vakcinavimo pasą pradėjo naudoti tuo metu, kai buvo paskiepyta maždaug 50 proc. šalies gyventojų bent pirmu skiepu. Be abejo, vakcinavimo procesas vyko labai greitai, jie tą procentą pasiekė per pusantro mėnesio“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, Lietuvoje šis klausimas labai aktualus, nes yra nemažai persirgusių žmonių, vis daugiau vakcinuojamų gyventojų, o karantinas trunka jau 4 mėnesius.
„Jis tikrai labai smarkiai išvargino žmones ir apribojo jų socialinį, ekonominį gyvenimą, matome, kad realybėje žmonės ieško kūrybingų būdų. Jei valdžios institucijos nepasiūlo eksperimentinių, saugių būdų vykdyti tam tikrą veiklą, tai žmonės tą padaro nekontroliuojamai ir, deja, su papildomomis rizikomis“, – nurodė prezidento patarėjas.
„Šis vakcinavimo paso projektas yra labai prasmingas ir reikėtų galvoti apie jo aktyvavimą pakankamai greitai“, – pridūrė S. Krėpšta.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad vis dar laukiama ekspertų įžvalgų, kokį žmogų galima laikyti epidemiologiškai saugiu ir turinčiu teisę įgyti Imuniteto pasą.
„Dabar kol kas laukiame mūsų ekspertų patarimo, kaip galėtume apibrėžti žmogų, kurį laikytume turinčiu teisę į tam tikrą epidemiologinio saugumo požymį. Po to jau prasidės kiti dalykai, techniniai programavimo darbai. Svarbu, kad Imuniteto pasas derėtų su ES sprendimu, kuris turės būti vėliau įgyvendintas“, – sakė I. Šimonytė.
