„Noriu pažymėti, kad baimė tai yra ginklas. Ir labai svarbu suprasti, kad šiuolaikinis karas nėra tik sausumoje važiuojantys tankai, skrendantys lėktuvai arba jūroje plaukiantys laivai. Psichologinės, informacinės operacijos pasiekia mus. Jos skatina nepasitikėti valstybe, mažina piliečių valią kovoti, taip pat kvestionuoja NATO 5 straipsnį arba NATO Lietuvos gynimą. Parama Ukrainai taip pat tampa taikinys“, – komentavo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius komandoras Giedrius Valintėlis.
Pasak departamento vadovo, informacinės atakos stebimos kiekvieną dieną.
„Nepaisant to, kad buvo uždrausti Rusijos kanalai televizijoje, priešiškos valstybės suranda spragų ir kitų kanalų. Yra investuojami pinigai. Jaučiame, kad mūsų visuomenėje šitie naratyvai praeina ir pastebimi. Turėtume gilesnę analizę mūsų informacinės erdvės ir socialinių tinklų, kaip su šitais dalykais kovoti ateityje“, – sakė G. Valintėlis.
Kariuomenės analitikai pastebi, kad Kremlių ypatingai neramina Lietuvoje vykstančios NATO pratybos, su saugumu susiję įvairūs renginiai, taip pat NATO viršūnių susitikimas Vilniuje pritraukė didžiulį dėmesį, ir buvo jaučiamas informacinis spaudimas.
Pagrindiniai naratyvai
Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė atkreipė dėmesį, kad 2023 m. Rusijos dezinformacijos populiariausi naratyvai buvo nutaikyti į Lietuvą, Lietuvos kariuomenę ir į NATO.
„Lietuvos kariuomenės modernizavimas, įsigijimai buvo plačiai nušviesti priešiškų informacinių aktorių. Pagrindiniai naratyvai buvo: „kad ir ką Lietuva pirks, kad ir kaip ji modernizuos infrastruktūrą, ją kurs, to neužteks. Esant karui su Rusija Lietuvos kariuomenė nesugebės apginti Lietuvos, o NATO nepadės Lietuvai“. Kvestionuoja 5 straipsnio aktyvavimą, ir sako, kad „įvykus Rusijos ir Lietuvos karui, NATO nepadės, ir Lietuvos negins“, – pasakojo D. Daškevičiūtė.
Pasak analitikės, kiti naratyvai yra nutaikyti į mūsų partnerius čia, Lietuvoje, tarkime į Vokietijos brigadą, kuri šiais metais atvyksta.
„Vienas populiariausių naratyvų, kad „Vokietijos brigada Lietuvoje kels grėsmę Rusijai“. Kitas naratyvas, kad „Lietuva bus okupuota Vokietijos karių“. Savo šalyje jau seniai turime NATO sąjungininkių karius, tai anksčiau buvo naratyvas, kad „Lietuva yra okupuota Amerikos karių“, – sakė D. Daškevičiūtė.
Propaganda veikia trimis kryptimis
Analitikė aiškino, kad, kalbant apie strateginę Rusijos komunikaciją, ji paveikia tiek vidinę auditoriją, tiek yra nukreipta į Vakarus.
„Kaip visuomet, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas sako, kad mes, fiksuodami Rusijos komunikaciją, vadiname ją trikrypte. Tai yra komunikacija į jų pačių auditoriją, į Lietuvos auditorijų ir komunikacija giliau į Vakarus.
Vakarams Rusija siekia įteigti, kad Lietuvos neverta ginti, kad Lietuva nėra viena iš Vakarų šalių, kuri turi demokratines vertybes. Ji bando įteigti Vakarams ir Vakarų šalių piliečiams, kad, „jeigu kas, neverta ginti Lietuvos, nes ji nėra viena iš jų. Lietuva yra arčiau Rusijos“, – aiškino D. Daškevičiūtė.
Tuo metu savo auditorijai, pasak analitikės, jie siekia įteigti, kad Lietuva yra priešiška valstybė Rusijai, kad Lietuvos politika yra priešiška Rusijai, kad Lietuvos kariuomenė yra nepakankamai gera, ar, kad Lietuvos kariuomenėje vyrauja revanšistinės nuotaikos, kad reikėtų nedraugauti su Rusija.
„O Lietuvos auditorijai Rusija bando įteigti, kad Lietuvos neverta ginti. Siekiama paveikti mūsų piliečių valią gintis ir ginti savo valstybę“, – sakė D. Daškevičiūtė.
Pagrindinė žinia mūsų žmonėms
Analitikės vertinimu, mūsų žmonėms svarbiausia būtų įsiskaityti į Lietuvos kariuomenės išplatintą pranešimą, kuriame buvo pažymėta, kad tam, kad priešas kažką darytų, visų pirma jis turi turėti mintį tą daryti. Kita dalis – jis turėtų turėti su kuo tą daryti.
„Apie mintį mes čia galime susirinkę šnekėti. Nes mes žiūrime informacinę erdvę, ir, kaip žinia, informacinė erdvė yra ruošiama prieš konvencinius veiksmus. Vieni gali sakyti, kad ji paruošta. Kita, kad – ne. Bet labai svarbus aspektas yra, su kuo tą daryti. Nes vien žinutėmis mūsų neatakuos. Mes Lietuvoje esame pakankamai atsparūs. O, kaip kariuomenė sakė, kol kas nėra indikacijų, kad kažkoks konvencinis veiksmas galėtų būti“, – pažymėjo D. Daškevičiūtė.
Rinkimų metų aktualijos
Praėjusiais metais buvo fiksuota daugiau negu 3,5 tūkst. informacinių atvejų. Temos daugiausiai buvo susijusios su NATO, NATO-Rusijos galimu karu, Rusijos karu Ukrainoje, Lietuvos ir Rusijos santykiais, Lietuvos ir Baltarusijos santykiais.
„Tos temos metai iš metų yra tos pačios, esame atakuojami Rusijos tikrai ne pirmus metus. Dar nauja tema buvo NATO viršūnių susitikimas, kuri buvo irgi labai aktyviai išnaudojama. Per NATO viršūnių susitikimą matėme vieną didžiausių srautų per visus metus“, – teigė D. Daškevičiūtė.
Analitikai pastebi, kad, jeigu šalyje vyksta kokie nors įvykiai, svarbūs mūsų šaliai arba tarptautiniu lygiu, tada informacinis spaudimas išauga.
„Bet šiaip jis vyrauja tarp vidutinio ir aukšto. Jeigu kažkas svarbaus pas mus valstybėje vyksta – arba mūsų šalyje, arba tarptautiniu mastu, tarkime NATO viršūnių susitikimas, NATO arba Lietuvos kariuomenės pratybos, visuomet į tai atkreipiamas dėmesys ir pasinaudojama tuo priešiškų informacinių žinučių skleidimui“, – sakė D. Daškevičiūtė.
Analitikė neabejoja, kad į Rusijos propagandistų akiratį pateks ir šiemet vyksiantys rinkimai.
„Mes jau ir dabar stebime žinutes apie tai. Lietuva yra kaltinama sabotuojant rinkimus Rusijoje. Rusija gali vykdyti ir veidrodinį efektą, sakyti, kad mes kišamės į jų rinkimus, arba, kad mes sabotuojame juos“, – teigė D. Daškevičiūtė.
Analitikė prognozuoja, kad rinkimų metais bus bandoma pozityviai komunikuoti apie Kremliui palankius kandidatus, ir labiau ieškoti kompromituojančios informacijos apie kandidatus, kurie jiems nepalankūs.
Strateginė komunikacija – karinė
Analitikai pastebi, kad visa Rusijos strateginė komunikacija yra karinė.
„2022 metais, pradėjus pilno masto invaziją į Ukrainą, mes pastebėjome, kad Rusijos komunikacija tapo išskirtinai karine. Iš skirtingų sričių atstovai, Rusijos politikai, Dūmos deputatai, ministrai, kad ir kokios srities jie būtų, jie kalba apie karines temas. (…) Pati karinė komunikacija iš Gynybos štabo, kariuomenės, Gynybos ministerijos nėra tokia aktyvi, kaip bebūtų keista. Bet Rusijos užsienio reikalų ministras apie tai labai daug šneka“, – sakė D. Daškevičiūtė.
Kartu ji pastebėjo, kad ta komunikacija eina ne tik per gynybos temas, bet ir socialinės, užsienio politikos, konstitucinių pagrindų temas.
„Jie taiko per visus sektorius, bet tikslas yra paveikti būtent gynybos temą“, – aiškino D. Daškevičiūtė.
Kinija pernai nebuvo aktyvi
Analitikai nepastebėjo Kinijos suaktyvėjimo 2023 metais.
„Su Kinija mes turėjome daugiau reikalų užpraėjusiais metais. Praėjusiais metais mes ne tiek daug fiksavome Kinijos dezinformacijos, nutaikytos į Lietuvą. Daugiausiai ji buvo nutaikyta į NATO“, – sakė D. Daškevičiūtė.
Analitikai pastebėjo koreliaciją tarp Kinijos ir Rusijos strateginių komunikacijų NATO viršūnių susitikimo metu, kuomet buvo aiškiai matoma koordinacija ir žinučių platinimas.
„Kinija kartais remia Rusiją savo žinutėmis. Kartais Rusija remia Kiniją savo žinutėmis. Kartais tokių koreliacijų pasitaiko, bet praėjusiais metais Kinija tikrai nebuvo aktyvi atakuojant Lietuvą informacinėje erdvėje“, – sakė D. Daškevičiūtė.
