aA
Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Kultūros komitetas ieškojo išeičių, kaip stabdyti rusiškų programų plitimą Lietuvos televizijos kanaluose. Seime yra registruotas siūlymas uždrausti transliacijas rusų kalba, bet toks sprendimas priimtinas ne visiems.
Filmas "Likimo ironija, arba Po pirties"
© Stopkadras

Kultūros komitetas, vadovaujamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio, apsisprendė sukurti darbo grupę, kuri vertintų tiek opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentinės frakcijos atstovų Lauryno Kasčiūno bei Vytauto Kernagio dar praėjusios vasaros pabaigoje įregistruotą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuriai Seimas yra pritaręs po pateikimo, tiek kitus aspektus.

Kultūros komiteto posėdis
Kultūros komiteto posėdis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Parlamentarų pataisa numato, kad visos radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos (ES) kalba, turėtų būti verčiamos į lietuvių kalbą, o ne subtitruojamos, kaip dabar.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamas ne lietuvių kalba, turi būtų verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms.

Įžvelgia Rusijos propagandos grėsmę

Projektą komitetui pristatęs L. Kasčiūnas teigė, kad siūlomi pakeitimai leistų sumažinti rusiškos produkcijos kiekį lietuviškoje TV ir radijuje.

„Šiuo metu transliuotojai gali pasirinkti tarp vertimo ir rodymo su lietuviškais subtitrais. Turint omeny, kad subtitravimas yra pigesnis nei vertimas, dažniausiai pasirenkamas pirmasis variantas. Nesant tokio pasirinkimo padidėtų rusiškos produkcijos transliavimo kaštai, todėl manytina, kad dalis transliuotojų gali mažinti tokio produkcijos kiekį, vietoj jos televizijos žiūrovams siūlant daugiau europinės produkcijos“, – nurodoma projekto aiškinamajame rašte.

Pasak L. Kasčiūno, statistika atskleidžia, kad rusiškos produkcijos kiekis Lietuvos televizijose pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Jei 2007 metais per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tai 2016 metais – 151 valandą, o pernai – 198 valandas. Didžiąją dalį tokios produkcijos sudaro Rusijoje sukurti serialai.

„Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Atrodytų nieko nuostabaus, tačiau šiuo atveju svarbu žinoti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės.

Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa lengviau paveikiami ir per rusiškus televizijos kanalus skleidžiamos priešiškos propagandos bei dezinformacijos“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Apie tai, kad rusiškos produkcijos apimtys yra „beprotiškai didelės“, tvirtino ir V. Kernagis.

Karbauskis siūlė neperlenkti lazdos

Komiteto pirmininkas R. Karbauskis, remdamasis turima statistika, vardijo, kad nacionalinio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) eteryje rusiškos produkcijos nėra visai, tačiau transliuojamos laidos ne iš ES šalių (16-18 proc.).

LNK produkcijos ne iš ES transliuoja apie 42 proc., tačiau kanalo BTV, priklausančio tai pačiai žiniasklaidos grupei kaip ir LNK, 35 proc. transliacijų sudaro laidos rusų kalba, 38 proc. – iš ne ES šalių. „Lietuvos ryto“ televizijoje rusiškos transliacijos užima apie 38 proc.

„Problemos, kurios keliamos, paliečia praktiškai visas televizijas. Suprantame, kad reikia tokio sprendimo, kuris tą padėtį kažkaip turėtų keisti“, – sakė jis.

Kartu R. Karbauskis aiškino esant informacijos, kad Lietuvoje pastaraisiais metais gerokai krito rusiškų televizijų kanalų žiūrimumas. Politiko teigimu, tokių televizijų žiūrimumas daugiausiai gali siekti 10 proc.

„Jis drastiškai krito. Gal tai yra susiję ir su Rusijos invazija į Ukrainą, bet pati Lietuvos visuomenė nusigręžė nuo rusiško turinio, nuo propagandos, kuri peršama. Reikia sutikti ir su argumentais, kad lietuviškuose kanaluose nerodoma produkcija, kuri neatitinka reikalavimų, saugantis nuo galimų grėsmių. Vis dėlto grėsmių negalima nematyti, tačiau diskusijoje turėtumėme neperlenkti lazdos, nes statistika rodo, jog pati visuomenė eina pozityviu keliu“, – aiškino Kultūros komiteto pirmininkas.

Televizijų atstovų nuomonės išsiskyrė

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Kultūros komiteto posėdyje sakė, kad šios pataisos nacionalinį transliuotoją paliestų mažiausiai, nes LRT daugiausia transliuoja laidas tautinėms mažumoms, kurioms pagal įstatymą taikomos išimtys.

„Todėl nematome problemų dėl šito siūlymo įsigaliojimo“, – aiškino ji.

Daugiausiai rusiškos produkcijos transliuojančios „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Linas Ryškus kalbėjo, esą apribojimai, atimantys televizijoms galimybę rinktis, „yra nedemokratiški“.

„Tai nukreipta ne prieš ES produkciją, bet prieš kalbą. Žmonėms, kurie pateikė projektą, viskas, kas rusiška, yra nepriimtina. Bet reikia diskutuoti apie turinį, o ne „išmušinėti“ iš televizijos kalbą. Kas bus toliau? Gal Dostojevskio raštus leisite tik lietuviškai?“, – piktinosi jis.

LNK grupės atstovas Ąžuolas Čekavičius tvirtino, kad transliacijos kalbos klausimas aktualiausias yra grupei priklausančiam BTV kanalui. „Yra tam tikrų argumentų prieš šį įstatymo projektą, nes tai kelia klausimą, ar nebus diegiamas papildomas reguliavimas, kuris nebus efektyvus. Dabar yra XXI amžius, ir tie, kas ieško rusiškos produkcijos, jos laisvai randa internete ar vienu pultelio paspaudimu įsijungdami rusiškus televizijų kanalus“, – kalbėjo jis.

Pasak LNK atstovo, tokiu atveju neigiamas poveikis galėtų būti tas, kad lietuviškų kanalų, taip pat ir jų transliuojamų programų rusų kalba, turinys yra griežtai kontroliuojamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, o pradėjus tokias laidas versti, jų gerbėjai galėtų pasirinkti Rusijos televizijų transliacijas.

TV3 Žinių tarnybos vadovas Sigitas Babilius aiškino, kad jo atstovaujamai grupei rusiškų programų klausimas „lyg ir neaktualus“, nes atitinkami sprendimai dėl transliacijų padaryti jau anksčiau. Tačiau, jo manymu, diskusijas skatina „tiesmukiško reguliavimo“ noras.

„Pastaruosius ketverius metus Lietuvos radijo ir televizijos komisija darė labai prasmingus žingsnius, ribodama rusiškų televizijų retransliacijas ir pasiekiamumą Lietuvoje. Kartu didėjo rusiškos produkcijos pasiūla kai kuriuose mažuosiuose kanaluose. Kai tai pateikiama valandomis, vienareikšmiškai būtų galima sakyti, kad tai blogas dalykas. Bet žvelgiant ekspertiškai, galbūt galima sakyti, jog tai nėra visai blogai, nes, būdami sąžiningi, turėtumėme sakyti, jog nemaža dalis mūsų visuomenės turi norą žiūrėti tokią produkciją“, – kalbėjo S. Babilius.

Jis kvietė diskutuoti, kas geriau: ar kai tokie žmonės žiūri rusiškas televizijas, pasiekiamas įvairiais kanalais, ar kai renkasi lietuviškų kanalų transliacijas rusų kalba.

„Tikrai manau, kad visi Lietuvoje veikiantys registruoti kanalai, nepaisant to, kad jie turi apie 30 proc. transliacijų rusiškai, dirba Lietuvai. Jeigu bus einama ribojimų keliu, siūlyčiau palikti tam tikras „kvotas“ laidoms rusų kalba: jei sakome, kad 30 proc. laiko yra baisu, su kuo galima sutikti, tai galbūt 10-5 proc. laiko mūsų valstybė ir visuomenė galėtų tai pakelti “, – tvirtino TV3 atstovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (58)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (615)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (16)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Lietuvių pamėgtas Marokas: švaros trūkumą atperka nedidelė kelionės kaina (1)

Lietuvoje rudeniui įgavus pagreitį, su vasara tenka atsisveikinti, nors to tikrai nesinori....

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (16)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Kuzminsko skyrybų versija pribloškė Andreikaitės draugę: apie Mindaugo neištikimybę jau seniai visi kalba (288)

Praėjusių metų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas...

Lavrinovičių humoras vertė iš koto žiūrovus: apie pinigines, Ballus, knygas ir laukiantį Holivudą (44)

Andriaus Tapino vedamoje „Laisvės TV“ pokalbių laidoje „Laikykitės ten“ apsilankė bene...

Suserga kas antra moteris, bet ne visos žino, kaip: Unikauskas pataria, kaip išvengti intymios ligos 4 pagrindiniai simptomai (6)

Drėgnos servetėlės, kvapnūs muilai ar dušo želė bei sintetinis apatinis trikotažas gali...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (15)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...