Šią dieną pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių sukilimą prieš Kinijos agresiją, kai tūkstančiai taikių žmonių reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto regiono. Šis sukilimas buvo nuslopintas jėga, o Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama bei tūkstančiai tibetiečių buvo priversti bėgti iš savo šalies, šimtai tapo politiniais kaliniais, skaičiuojama ir daugiau nei milijonas tibetiečių aukų.
Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas sako, kad 1949 m. į Tibetą įsiveržusi Kinija 1951 m. tibetiečiams primetė prievarta išgautą susitarimą, kuris tarptautinės teisės požiūriu esąs niekinis, ir tokios sutartys turėtų būti laikomos negaliojančiomis nuo pat jų sudarymo momento.
"Po aštuonerių metų tibetiečiai pabandė išsivaduoti nuo primestos tariamos autonomijos. Jie pamatė, kad Kinijos valdymas gali sunaikinti bet kokį tautinį ir religinį bei kultūrinį identitetą ir jo likučius, bet kokį pagrindą šiai tautai laisvai plėtotis. 1959 m. kovo 10 dieną buvo sukilta ir pamėginta atkurti šalies nepriklausomybę, bet tibetiečiams nepavyko. Mums 1990 m. kovo 11-ąją pasisekė labiau", - priminė Tibeto ir Lietuvos istorines paraleles D. Žalimas.
Minint Lietuvos atkurtos nepriklausomybės dvidešimtmečio sukaktį, primenama, kad prieš 20 metų lietuvius vienas iš pirmųjų šia proga pasveikino Jo Šventenybė Dalai Lama. Tuomet užsimezgė ir susirašinėjimas su Tibeto dvasiniu lyderiu, kuris vėliau su vizitu atvyko į Lietuvą ir kalbėjo Atkuriamojo Seimo tribūnoje 1991 metų spalio mėnesį.
"Tuo metu tokio aukšto rango asmens, Nobelio premijos laureato atvykimas į Lietuvą buvo labai svarbus įvykis ir atrodė tarsi stebuklas. Kitas Dalai Lamos vizitas į Lietuvą įvyko 2001 m. Seimo tarpparlamentinės grupės ryšiams su Tibetu ir Vilniaus universiteto kvietimu", - kalbėjo Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas.
Šįmet Seime tikimasi pagaliau priimti rezoliuciją, kuria siūloma pripažinti Tibeto nepriklausomybę. Rezoliucijos projektas yra seniai įregistruotas Seime ir, pasak iniciatorių, visiškai suderinamas su bendrąja ES pozicija.
Rezoliucijos projekte Kinijos vadovai raginami "pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus", o Lietuvos Vyriausybei siūloma "skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu".
Tibeto rėmimo grupė kviečia Lietuvos gyventojus solidarizuotis su tibetiečių tauta ir trečiadienio vidurdienį rinktis prie Kinijos ambasados Vilniuje Algirdo gatvėje. 17 valandą Rotušės aikštėje bus pakelta Tibeto vėliava, o dar po pusvalandžio Malūnų gatvėje Užupio rajone bus kabinamos maldos vėliavėlės, simbolizuosiančios taikos žinią tibetiečiams ir priminimą pasauliui apie šešis dešimtmečius besitęsiančią Tibeto tautos bei kultūros priespaudą.
Akcijos metu visi norintys galės pasirašyti peticiją dėl Tibeto skvero įkūrimo Užupyje Malūnų gatvėje. Artimiausiu metu laukiama galutinio Vilniaus miesto tarybos sprendimo dėl šio skvero oficialaus pavadinimo įteisinimo.