Apie tai buvo kalbama trečiadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“
Planuojama patikrinti visus užsienio kalbų vadovėlius
Švietimo viceministro Ramūno Skaudžiaus nuomone, klausimas dėl rusų kalbos mokymo turėjo būti išspręstas prieš 20-30 metų.
„Dabar turime situaciją, kada turime tą tradiciją mokyklose, kada antroji užsienio kalba – rusų – yra populiariausia. Tiesa, matome ir tendencijas, kad ji nuosekliai, po truputį mažėja, tik galbūt ne tiek kiek norėtųsi. Iš esmės dabar drastiškai tą pakeisti būtų net ir sudėtinga, kada mes kalbame ir apie mokytojų skaičių ir apie tai, kad yra mokiniai, kurie mokėsi 2-3 metus šią antrąją užsienio kalbą“, – sakė R. Skaudžius.
Minimi faktai, kad rusų kalbos vadovėliuose yra kviečiama į Rusiją, pasak jo, yra žinomi, nes panašiai į tam tikras šalis kviečiama ir kitų kalbų vadovėliuose: prancūzų – į Prancūziją, vokiečių – į Vokietiją ir panašiai.
„(Buvo) mokymo tradicija, kada mokoma per kultūrinę dalį, (…) dabar tiesiog yra pakitusi realybė, pakitęs pasaulis ir tikrai negalima toleruoti jokio karo kurstymo, negalima jokiais būdais pateisinti Rusijos agresijos, negalima jos vadinti demokratine ar taikia šalimi“, – akcentavo viceministras.
Visgi, R. Skaudžiaus teigimu, vadovėliai, kurie buvo naudojami, šiuo metu išimami iš naudojimo.
„Jie buvo leisti realiai prieš dešimt metų ir daugiau. (…) Tas kontekstas taip smarkiai pakitęs, kad nebeatitinka šių dienų realijų“, – pastebėjo jis.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad mokyklose yra siūlomos ir kitos antrosios kalbos, bet gana nedaug tėvų savo vaikams renkasi prancūzų ar vokiečių kalbas.
„Taip turime ir problemą tam tikrose savivaldybėse, kur apskritai nėra nei vieno prancūzų kalbos mokytojo – čia kita problema, bet reikia nepamiršti to kampo, kad net kai yra galimybė rinktis, tėvai renkasi ne vokiečių ar prancūzų, o rusų kalbą“, – įvardino pašnekovas.
Jis pateikė šių metų statistiką: Lietuvoje yra 811 rusų kalbos mokytojų, 292 vokiečių kalbos ir 120 – prancūzų kalbos mokytojų.
„Liūdina, kad yra savivaldybių, kur apskritai nėra nei vieno vokiečio ar prancūzų kalbos mokytojo. Tai rodo, kad ta koncentracija pakitusi ir čia galbūt reikėtų savivaldybės daugiakalbystės politikos, kad matytų tame problemą. Ji šiuo metu yra aktualesnė ir matysime tą natūralų virsmą“, – svarstė R. Skaudžius.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį į tyrimą, kurio metu nustatyta, kad antrąją kalbą savo vaikams tėvai dažnai renka tą, kurią patys moka. Dar viena priežastis rinktis rusų, kaip pastebėjo viceministras, tampa ir aplinka – nemažai žmonių Vilniuje, Klaipėdoje kalba rusų kalba, šia kalba patogiau susikalbėti ir su ukrainiečiais.
Jo teigimu, ministerija yra sugriežtinusi vadovėlių leidimo kontrolę ir dabar naujai leidžiamą mokslui skirtą literatūrą privalės peržiūrėti trys recenzentai.
„Taip pat Nacionalinė švietimo agentūra turės tokių įrankių, kad gavus skundus, galės vykdyti patikras arba vykdyti kasmetines patikras. Šiai dienai planuojama patikrinti visus užsienio kalbų vadovėlius“, – paaiškino R. Skaudžius.
Be to, pasak jo, svarbu ir tai, kaip į pateiktą informaciją reaguoja pedagogai.
„Tada jau galima kalbėti apie propagandą, pakitusią geopolitinę situaciją, bet čia jau tikrai reikalinga ir mokytojo labai aiški pozicija“, – sakė viceministras.
Propagandos ekspertas: galvoti apie tai reikėjo jau anksčiau
Vilniaus universiteto docentas, propagandos ekspertas Mantas Martišius paaiškino, kad informacinio karo įrankiai yra kultūra, literatūra, kinas, parodos.
„Taip jau gavosi, kad rusų kalba yra ta priemonė, per kurią vyksta ta komunikacija“, – sakė jis.
Dėl to raginimai apriboti šios kalbos naudojimą, pasak eksperto, turi logikos.
„Mes turime suprasti paprastą dalyką: Rusijai yra be galo svarbu turėti kažkokius įrankius, kažkokį placdarmą, nuo kurio jie galėtų atsispirti ar išnaudoti. Vienas iš tų placdarmų yra kalba, kuri naudojama. Gaila, kad taip gavosi su rusų kalba, bet taip gavosi. Mes turime pripažinti tą realybę, kokia ji yra“, – teigė M. Martišius.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad staiga pakeisti vadovėlius, kai mokslo metai yra prasidėję, nėra taip paprasta, o apie tai reikėjo galvoti pavasarį ar dar anksčiau.
„Galvoti reikėjo gerokai anksčiau. Dabar mes esame tokioje padėtyje, kurioje esame: upėje plaukiame valtimi, valtis praleidžia vandenį, reikia stabdyti, bet mes negalime nieko padaryti“, – palygino VU docentas.
„Mes turime pasakyti atvirai: dauguma vaikų antrąja savo užsienio kalba nekalba. Bet kokia kalba: ar rusų, ar vokiečių, ar prancūzų. Yra išskirtinės mokyklos, yra išskirtiniai vaikai, bet tai išimtys iš taisyklės“, – sakė ekspertas.
Propaganda, pasak jo, geriausiai veikia, kai nuolat būnama tokioje aplinkoje.
„Jei tu kartas nuo karto susiduri su kažkokiomis propagandinėmis žinutėmis, bet tik kartas nuo karto, tai jos praeina“, – paaiškino M. Martišius.
„Dėl vaikų, jaunuolių, turime pripažinti vieną dalyką: pas juos politinio išprusimo, suvokimo yra mažiau, todėl jie gali būti šiek tiek labiau paveikūs, bet, kita vertus, išėję į internetą, juos ne tik Lietuvos medijų temos, bet ir kitos nepasiekia. Jie būna kitur, savo temose, savo turinyje ir jie tampa atsparesni. Tu propagandos neatpažįsti, dėl to esi paveikus, bet jei tu esi žaidimų forumuose ir žaidi, tai nebent tuose forumuose kažkas sugebės įeiti ir per žaidimą tave įtrauks, tačiau tai pasakyti yra lengviau nei tai padaryti“, – sakė pašnekovas.
M. Martišius pritarė viceministrui, kad mokytojų vaidmuo čia taip pat yra esminis.
Mano, kad laikas sprendimui pribrendo: tai mūsų strateginis klausimas
Mokytojas, vertėjas iš rusų kalbos Arūnas Šileris sakė, kad reikalas apriboti rusų kalbos mokymą ugdymo įstaigose jau yra pribrendęs.
„Per 200 metų laikotarpį mes turėjome tik kelis metus gražių santykių su Rusija“, – konstatavo pašnekovas.
Dėl to dabar, pasak A. Šilerio, ir yra geras laikas išstumti agresoriaus kalbą iš mokyklų.
„Aš manau, kad čia klausimas – ar mes esame pasiryžę ką nors pakeisti, ar ne. Manau, kad apskritai tai yra ne savivaldybės lygmens, bet mūsų strateginis klausimas: ar link Vakarų pasaulio norime eiti, ar link Rytų“, – komentavo mokytojas.
Kalbininkas Antanas Smetona sakė, kad užsienio kalbų mokymui reikia sugrąžinti tinkamas proporcijas.
„Jei mes matome, kad Rusija yra grobikiška, nusikalstanti valstybė, tai natūralu, kad kalbos, kurių mes mokomės, turi būti tos, į kurias šalis mes orientuojamės – anglų, vokiečių, prancūzų ir taip toliau“, – sakė pašnekovas.
Jis antrino kitiems laidos dalyviams, kad šiuo klausimu dirbti reikėjo jau anksčiau.
Visą „Žinių radijo“ laidą apie rusų kalbos mokymą lietuviškose mokyklose galite žiūrėti čia:
