Sekmadienio duomenimis, Baltarusijoje nustatyta iš viso 36 198 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų (per parą užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo 954).

Nuo COVID-19 šalyje jau mirė 199 žmonės.

Kas vyko Baltarusijoje?

ru.DELFI.lt vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas papasakojo, kaip pačioje koronaviruso plitimo pradžioje Baltarusijoje buvo žiūrima į koronavirusą. Anot jo, patys žurnalistai ir tinklaraštininkai, supratę, kad informacijos trūksta, jos turėjo ieškoti kitais kanalais.

„Priminsiu, kad informacija iš Baltarusijos pačioje pradžioje buvo gana tokio kurioziško pobūdžio, kai Baltarusijos lyderis kalbėjo apie koronavirusą kaip apie kvailystę, psichozę, teigė, kad išsigydyti galima degtinės ir traktoriaus pagalba. Čia buvo jo pirmi žodžiai. Po to, kai žurnalistai ir visi, kas domisi situacija, pradėjo stėbėti, kas vyksta, suprato, kad informacija yra ribojama, tuomet pradėjo ją rinkti kitais būdais ir ta informacija tekėjo į užsienį.

Olegas Jerofejevas

Tuomet pradėjo ryškėti tikrieji pandemijos mastai, bet komentarai buvo tokie, pavyzdžiui, kai mirė vienas garsus Baltarusijos teatro aktorius, A.Lukašenka pasakė, kad jis pats kaltas ir tokiu stiliumi kalbėjo toliau. Po to ir jis buvo priverstas pripažinti, kad koronavirusas nėra koks aktyvistas, opozicijos narys, kurį būtų galima uždaryti į areštinę ir tuo problema jam baigsis, o reikia kažkaip reaguoti rimčiau, ypač, kai iš užsienio šalių eina užklausos, kas pas jus vyksta. To ribojimo tada buvo kažkiek mažiau, bet žurnalistai, blogeriai patys turėjo ieškoti informacijos“, – sako O.Jerofejevas.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytas Vytis Jurkonis sako, kad, Baltarusijos visuomenė buvo tarsi valdžios įkaitė, nes pačioje pradžioje į virusą nebuvo žiūrima rimtai.

„Mes žinome, kas ten vyksta bent jau iš oficialių duomenų, skaičiai yra pakankamai įspūdingi, rodantys, kad pandemijos mastas yra nemažas, o Baltarusijos visuomenė buvo savotiškai įkaitė, kai valdžia iš pradžių neigė ir tyčiojosi iš pandemijos, o dabar supranta, kad situacija yra rimtesnė, nei buvo sakoma iš pradžių. 36 tūkst. sergančiųjų yra pakankamai rimtas skaičius“, – tikina V.Jurkonis.

Gali keistis rinkimų procesas

Pašnekovo nuomone, vis tik pandemija gali kiek koreguoti patį rinkimų procesą.

„Reikia pripažinti, tai rodo istorija, kad ne vienerius metus, Baltarusijos rinkimų instituas, lengvai sakant, šlubuoja, neatitinka demokratijos procesų, bet pandemija gali turėti įtakos pačiam rinkimų procesui. Galite įsivaizduoti, kai nepaskelbtos pandemijos, nepaskelbto karantino metu paskelbiama rinkimų data, jie nėra atidedami. Tai užklupo dalį opozicijos kandidatų nepasiruošusius, jie dar planavo kažkokius suvažiavimus gegužės pabaigoje, o kai paskelbė rinkimų datą, jiems praktiškai reikėjo per savaitę mobilizuotis, kad sukurtų savo iniciatyvines grupes. Jie jau dabar turi rinkti parašus, o įsivaizduokite, kaip jiems bus sunku tai padaryti pandemijos metu“, – svarsto pašnekovas.

Koronavirusas Baltarusijoje

„O štai A.Lukašena, kuris turi ir administracinį aparatą, jau dabar skelbia, kad yra surinkęs skaičių balsų, o tiems nepriklausomiems kandidatams iš tikrųjų šimtą tūkstančių net normaliomis sąlygomis būtų labai sunku surinkti, jau net nekalbant apie pandemijos sąlygas“, – V.Jurkonis.

Sienų atvėrimo rizika

Paklausus, ar negali kilti pavojus, kai sienos bus atvertos, politologo teigimu, rizika tkrai padidėtu, tačiau sienų atvėrimo klausimas nėra vien tik Lietuvos klausimas, tai visos Europos Sąjungos dilema.

„Sienų atvėrimas turėtų būti derinamas su visomis Europos Sąjungos šalimis, nes situacija ir informacija, kurią gauname iš Baltarusijos, ja pasitikėti visiškai negalima. Baltarusijos prezidentas kalba apie tai, kad lyg ir kontroliuoja situaciją, bet tie susirgimų skaičiai rodo, kad toli gražu. Manau, kad yra didžiulė rizika atverti sienas dabar, tai nėra taip, kad yra yra aklinai uždaryta – tranzitas tęsiasi, tolimųjų reisų vairuotojai, kure turi leidimus gyventi, gali atvažiuoti, atitikdami tam tikras sąlygas, bet suprantame, kad artėja atostogų sezonas ir nemaža dalis baltarusių norėtų atvykti į Vilnių tiesiog kavos išgerti, apsilankyti parduotuvėse, o artėjant turistiniam sezonui, manau, srautas turėtų didėti. Tai yra didžiulė rizika, kai kaimyninė valstybė dar nėra suvaldžiusi viruso“, – laidoje kalbėjo politologas.

Tiesa, prognozuoti, kaip viskas keisis Baltarusijoje, labai sunku. Laimei, yra alternatyvių informacijos šaltinių, kuriuos galima sekti, bei juose matyti informaciją, kaip kinta susirgusiųjų koronavirusu skaičius.

„Prognozuoti, kaip viskas bus yra sunku net ir demokratijos sąlygomis. Net ir kalbant apie prognozes Lietuvoje, labiau pasitikėčiau medikais ir jų nuomone. Baltarusjoje, deja, medikai dirba pilnu tempu, jie retai pasirodo eteryje, bet į tos informacijos, kurią gauname iš pilietinės visuomenės, yra neįtikėtinų iniciatyvų, panašių, kokių ir mes turėjome, kai buvo renkamos lėšos medikams, savanorių teikiamai pagalbai.

Tikrai kelia susižavėjimą, taip pat prisideda verslas. Nepriklausomos žiniasklaidos vis tik yra, o mums belieka sekti informaciją ir matysime, remiantis oficialias duomenimis ir alternatyvia informacija, kai tikrai matysime susirgimų skaičiaus mažėjimą ir tuomet, manau, ateis eilė politikams, jų atsakomybei įvertinti, ar jau yra apakankamai saugu ir jie bei me esame pasiruošę atverti sienas“, –sako V.Jurkonis.