Aukščiausiajam Teismui abejonių kelia tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį tik už turto turėjimą gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam kitos nusikalstamos veikos. Be to, anot teismo, įstatymas nereikalauja įrodyti konkrečių neteisėtų veikų, kuriomis buvo įgytas turtas.
Teismo manymu, taip sukuriama situacija, kai pajamų neteisėtumas nustatomas remiantis oficialiai gaunamų pajamų stoka ir kaltinamojo nesugebėjimu įtikinamai pagrįsti, kad tų pajamų pakanka valdomam turtui įgyti.
„Išvada apie pajamų neteisėtumą grindžiama prielaida, kad visa, kas negalėjo būti įgyta teisėtomis priemonėmis, buvo įgyta neteisėtai. Tačiau tai gali būti vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam bei vadovavimasis prielaidomis nustatant asmens kaltumą“, - teigia LAT.
Teismo kolegijai abejonių kelia ir tai, kad pagal nagrinėjamą įstatymą nėra svarbu, kada neteisėtas turtas buvo įgytas. Be to, baudžiamoji atsakomybė numatoma ir už tyčinį, ir už netyčinį neteisėtą praturtėjimą.
LAT teisėjų abejones stiprina ir tai, kad panašiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nenustato kitos Europos Sąjungos valstybės narės, o kai kurių valstybių konstituciniai teismai panašias baudžiamųjų įstatymų nuostatas pripažino prieštaraujančiomis nekaltumo prezumpcijos principui.
LAT nagrinėja mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus duktės Ritos Petravičiūtės skundą. Teismas ją pripažino kalta baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir nurodė valstybės nuosavybėn perduoti Kauno centre esantį butą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.