Parlamentarai dėl šio klausimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi gruodžio 20 dieną.
Seimas taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog kratos pas teisėjus gali būti daromos tik gavus Seimo ar prezidento sutikimą.
Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti teisėjų kratą.
Kreipimąsi parengę Seimo nariai teigia, kad įstatyme numatyti ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.
Septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija praėjusį mėnesį paskelbė, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus BNS yra sakęs, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas neigiamai paveiks kovą su korupcija.