„Artėja Lietuvai viena svarbiausių Europos Vadovų taryba (EVT), kurioje Lietuvai atstovaus G. Nausėda, bet matome kaip jau permetinėjamos atsakomybės.
Sprendžiant elektros kainų politikos klausimus, Europos Komisija siūlo sprendimą, kuris nėra naudingas Lietuvai, mat mes neturime elektros gamybos reikšmingų pajėgumų, o siūloma formulė naudinga toms šalims, kurios gamina pigią elektrą ne iš dujų“, – trečiadienį ryte feisbuke rašė M. Lingė.
Politikas teigia, kad jau seniai kalbama, jog sprendimai iš ministrų tarybos kelsis į aukščiausią lygį EVT.
„ES energetikos ministrams praeitoje taryboje nepavyko sutarti, panašus rezultatas prognozuojamas ir dėl penktadienį vyksiančios ministrų tarybos. Tą puikiai žino ir Prezidentas.
Ką jis daro? Ruošiasi, telkia koalicijas? Ne, „Dienos temoje“ saugosi nuo artėjančios asmeninės atsakomybės.
Prezidentas šiomis savaitėmis turėtų dėti didžiausias pastangas buriant sąjungininkus. Skambučiai į ES sostines turėtų būti dažniausiai skelbiamas darbotvarkės punktas. Kol kas vos vienas pokalbis su E. Macronu. Norisi viltis, kad gal yra ir neskelbiamų. Pranešime spaudai skelbiama, kad G. Nausėda E. Macronui pasakęs: „europinės priemonės turėtų panaikinti dujų ir elektros kainų priklausomybę“. Tas gerai, tik lieka klausimas ar tai tiesiog išsakyta pozicija, ar užsitikrintas palaikymas Lietuvos pozicijai?“, – tęsė konservatorius.
„Prancūzija labai svarbu, bet sostinių ES kur kas daugiau. Tačiau matome, kad šalies vadovas daug mieliau susitikinėja su opozicija ir kartu kursto papildomų milijardų reikalaujantį lūkesčių biudžetui lauželį vidaus politikoje, nei ruošiamasi pakovoti dėl Lietuvos interesų ten, kur realiai galėtų pasiekti svarbių rezultatų.
EVT formatas nėra tik pasifotografavimas ir rankų paspaudimas. Tai daug jėgų ir pastangų reikalaujanti atsakomybė apginti mūsų interesus.
Jei buvo kovojama, kad atstovavimas EVT liktų Prezidento atsakomybė, tai norisi, kad ir kartelė būtų išlaikoma tokiame lygyje, kuriame Lietuva buvo atstovaujama anksčiau“, – pridūrė M. Lingė.
Nausėda: pasitikėjimas Kreiviu priklausys nuo sprendimų ES, derybų su Švedija
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo pasitikėjimas interpeliaciją atlaikiusiu energetikos ministru Dainiumi Kreiviu priklausys nuo derybų Europos Sąjungoje ir su Švedija.
„Aš žiūriu ir žvelgiu į tai, kaip seksis ministrui Kreiviui įgyvendinti tas užduotis, kurios jam yra duotos“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė šalies vadovas.
Jis teigė stebėsiantis, kaip D. Kreiviui seksis penktadienį vyksiančiame ES energetikos ministrų susitikime, kur bus tariamasi, kaip pažaboti išaugusias energijos išteklių kainas.
„Taip pat ministras turi derėtis su Švedija ir iki gruodžio 1 dienos pasiekti rezultatų derybose su Švedija perskirstant tam tikrus tuos vadinamuosius viršpelnius“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – pridūrė jis.
Penktadienį už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai Briuselyje spręs dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Vienas iš jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS teigė, kad didžiąją dalį elektros energijos importuojanti Lietuva dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis. Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK.
Tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek D. Kreivys teigė kad dėl viršpelnių pasidalijimo pirmiausia reikėtų tartis su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros.
Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti D. Kreivio – parlamentui antradienį pritarus jo atsakymams į interpeliacijos klausimus, nepasitikėjimo ministru procedūra buvo užbaigta.
