Toks sprendimas priimtas, konservatoriams įvertinus politiko pateiktą informaciją apie susitikimus su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kuriam pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.
„Išklausėme M. Adomėno kreipimąsi, paaiškinimus, Priežiūros komitetas pradėjo nagrinėti klausimą. Iš esmės jokių naujų aplinkybių neišgirdome. Pagal šiuo metu turimą informaciją imtis priemonių dėl M. Adomėno nėra pagrindo, tačiau tyrimas bus tęsiamas“, – sakė Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
Į TS-LKD Priežiūros komitetą prieš kelias savaites kreipėsi pats M. Adomėnas. Politikas DELFI teigė siekiantis užkirsti kelią interpretacijoms ir manipuliavimui informacija, pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžius vadinamosios politinės korupcijos bylos detalėms.
Prieš posėdį M. Adomėnas sakė, kad tokiu žingsniu siekia išsklaidyti „šnabždesių, paskalų ir manipuliacijų atmosferą“.
„Tikrai negaliu sau nieko prikišti. Jeigu dabar kas nors man duotų sąrašą žmonių, kuriais per artimiausius dvejus metus susidomės Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tada pasižadu su jais nebendrauti. Bet tuo metu tokios informacijos nebuvo, bendravau laikydamasis etikos ribų, todėl manau, kad bus visiems geriau, kai šis klausimas bus išnagrinėtas Priežiūros komitete. Viską noriu išdėstyti atvirai – tai leis išsklaidyti įvairias migleles“, – kalbėjo politikas.
Klausiamas, kodėl pastaruoju metu viešojoje erdvėje pradėta viešinti informacija apie vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje liudijusius konservatorius, nors STT kaip liudininkus apklausė maždaug 50 politikų, M. Adomėnas sakė, kad situacija verta klausimo: kam tai naudinga.
„Kam naudinga sakyti, kad visi yra vienodi? Be to, sąrašas žmonių, kurie šiuo metu gali susipažinti su tyrimo medžiaga (ji pateikta įtariamiesiems bei jų advokatams – DELFI), nėra platus. Nenoriu mėtyti akmenų į nieką, bet suprasti nesunku,kas tokiais veiksmais nori išsiskalbti savo mundurą, drabstydamas purvais kitus“, – kalbėjo jis.
Apie M. Adomėno susitikimus su R. Kurlianskiu pranešė „Lietuvos rytas“. Leidinyje teigta, kad konservatorius su tuometiniu koncerno viceprezidentu susitiko kelis kartus nuo 2014 iki 2016 metų pakalbėti apie politinius procesus. Verslininkas esą pageidavo, kad M. Adomėnas nekliudytų į Vilniaus merus kandidatuoti Mykolui Majauskui.
Pats M. Adomėnas Priežiūros komitetui rašė, kad su R. Kurlianskiu aptarinėjo politinę situaciją ir prognozes. Verslininką esą ypač domino Vilniaus mero ir 2015 metaus vykę TS-LKD pirmininko rinkimai.
Klausiamas, ar buvo su R. Kurlianskiu susitikęs po to, kai prasidėjo korupcijos skandalas, politikas aiškino kartą susidūręs su verslininku tarpduryje.
„Vengiau susitikimų, bet sakyti, kad fiziškai nebuvau (susidūręs – DELFI), nebūtų tiesa“, – kalbėjo jis.
M. Adomėnas TS-LKD Priežiūros komitetą prieš dvi savaites informavo, kad prieš kelerius metus R. Kurlianskio iniciatyva įvykusio susitikimo metu šis prašęs paramos Liberalų sąjūdžio atstovo Šarūno Gustainio teiktai Vartojimo kreditų įstatymo pataisai, esą palankiai koncernui „MG Baltic“. Verslininkas dėstė, kad ta pataisa – kompromisinis variantas ir geriau atspindi šalių interesų balansą.
„Atsakiau, kad nesijaudintų, nes ir taip esu apsisprendęs už šią pataisą balsuoti. Šis epizodas užėmė apie 4 minutes iš pusvalandį trukusio pokalbio; jokios „paramos“ nebuvo nei prašoma, nei siūloma – apie tai išvis nėjo kalba, ir jokios paramos nesu gavęs. Už pataisą balsuoti kitų Seimo narių neagitavau ir nemėginau paveikti frakcijos pozicijos šiuo klausimu“, – tvirtino konservatorius.
Su R. Kurlianskiu M. Adomėnas buvo susitikęs ir 2016 metų kovą. „Tuomet, įsibėgėjant 2016 metų Seimo rinkimų kampanijai, kreipiausi teisėtos fizinių asmenų paramos savo Seimo rinkimų kampanijai. Kaip ir dauguma asmenų, į kuriuos kreipiausi, R. Kurlianskis pažadėjo mano prašymą apsvarstyti, ir tuo viskas baigėsi. Po 2016 metų gegužės mėnesio ir „MG Baltic“ bylos pradžios kontaktų su R. Kurlianskiu vengiau“, – tvirtino M. Adomėnas.
Kovo pabaigoje dėl tos pačios priežasties konservatorių Priežiūros komitetas svarstė kitą parlamentarą Lauryną Kasčiūną. Tuomet nutarta metams stabdyti jo narystę partijoje.
„Lietuvos rytas“ rašė, esą L. Kasčiūnas iš koncerno gavo 5 tūkst. eurų paramą su juo susijusiai asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centras. Už tai jis turėjęs įtikinti Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbusią bendrapartietę Ireną Degutienę balsuoti už Š. Gustainio pataisą.
Politikė patvirtino, kad dėl pokalbio su L. Kasčiūnu jai teko lankytis STT. „Jis netiesiogiai prašė paramos Š. Gustainio teiktai pataisai, bet aš atsakiau, kad nesuktų galvos – niekam netarnavau ir netarnausiu“, – apie šią situaciją kalbėjo I. Degutienė.
Politikė taip pat teigė įspėjusi partijos kolegą nesusidėti su šiais verslininkais – jis į pastabą atsižvelgęs.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje teisėsaugininkų baigtame politinės korupcijos bylos tyrime įtarimai yra pareikšti koncernui „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Taip pat – eksliberalams E. Masiuliui, Š. Gustainiui, G. Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ V. Gapšiui ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Tyrime yra liudiję daugiau kaip 150 asmenų, tarp jų – daugiau kaip 50 šios ir praėjusios kadencijos Seimo narių, keletas buvusių ministrų ir Europos Parlamento narių.