Opozicija posėdžio pradžioje siūlė atidėti pataisų svarstymą ir įstatymo pakeitimo projektą perduoti ekspertų vertinimui, tačiau tam nepritarė valdantieji. Į posėdį nuotoliniu būdu neprisijungė pataisoms nepritariantis parlamentaras Eugenijus Jovaiša. Po darbotvarkės patvirtinimo posėdį paliko ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė bei Aušrinė Norkienė.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra labai svarbus klausimas. Neatsižvelgta į daugelio savivaldybių asociacijos, Prezidentūros ir įvairų asociacijų pasiūlymus. Nenorint įvesti naujų kriterijų, pavyzdžiui, pažangos, aš irgi siūlau atlikti ekspertinį vertinimą, atkreipiant dėmesį į poveikį regionams, taip pat ir tautinėms mažumoms. Ir tik turint ekspertinį vertinimą, tęsti mūsų darbą“, – komiteto posėdyje teigė Vilija Targamadzė.
„Siūlau tęsti, kadangi ir klausymai buvo, ir ekspertai gali dalyvauti. Aišku, mes visada galime blokuoti tuos įstatymus, bet mes čia susirinkę tam, kad dirbtume, o ekspertai gali visada dalyvauti mūsų klausymuose, svarstymuose“, – Edmundas Pupinis.
Vėl buvo grįžta prie kriterijaus, kuris nustato, kokiomis sąlygomis gimnazijos gali vykdyti vidurinio ugdymo programą. Opozicijos atstovai ginčijo nuostatą dėl minimo klasių skaičiaus reikalavimo atitikimo, teigdami, kad kai kurios ugdymo įstaigos negalės suformuoti bent vienos klasės ir moksleiviai turės pasirinkti kitą mokyklą. Taip pat siūlyta iš viso išbraukti šią nuostatą, tačiau tam nebuvo pritarta.
„Norima uždaryti gimnazijas. Ir čia yra labai aiškus dalykas“, – sakė V. Targamadzė.
„Logika yra tokia – Vyriausybė mokinių skaičių bendrą mokykloje gali nustatyti, mokinių skaičių klasėje irgi gali nustatyti. Ir dabar išbraukus tą punktą skambėtų taip, kad klasių skaičiaus nustatinėti negali. Tada turėtume galvoti, kad klasėje 31 mokinys negali būti, reikia savaime suprasti, kad čia turėtų būti dvi klasės. Kai paprasčiau galima pasakyti, kad gali Vyriausybė nustatyti klasių skaičių“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.
Antroje posėdžio dalyje diskutuota dėl finansinių sankcijų mokykloms, kurios neatitiktų įstatyme nustatytų kriterijų. Seimo narė Laima Nagienė pateikė siūlymą proporcingai mažinti finansavimą mokykloms, kurios neišpildo minimalaus mokinių skaičiaus reikalavimo, tačiau leisti savivaldybėms pačioms suteikti trūkstamų lėšų ir išlaikyti mokyklą.
„Yra konkretus siūlymas, kad jeigu mokyklos mokinių skaičius yra mažesnis negu nustatyta, savivaldybė turėtų teisę pati spręsti, ar dafinansuoti, ar išvis nustoti finansuoti. O valstybė finansuotų sumažinta apimtimi“, – siūlymą įgarsino komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta. Demokratų frakcijos Seime „Vardan Lietuvos“ atstovė L. Nagienė taip pat siūlė panaikinti nuostatą, kuria nustatoma, kad jei mokykloje yra per mažai moksleivių, jai neskiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Komitetas nepritarė ir šiam pasiūlymui.
Opozicinės frakcijos ne pirmą kartą kritikuoja įstatymo pakeitimo projektą ir jo svarstymą komitete. Anot jų, pataisose apsiribojama kiekybiniais kriterijais, kurie tampa grėsme daugeliui švietimo įstaigų tiek regionuose, tiek miestuose. Anot Mišrios Seimo narių grupės atstovės Ritos Tamašunienės, pataisomis siaurinamos savivaldybių savarankiškosios teisės spręsti dėl mokyklų tinklo, švietimo veiklos finansavimo, kuris atlieptų bendruomenių švietimo poreikius.
„Taip pat neliko vietos tautinių mažumų mokykloms įstatymo pataisose ir taip pat neaišku, kaip bus atsižvelgiama į jų poreikius“, – ketvirtadienį opozicijos surengtoje spaudos konferencijoje įstatymo pataisų trūkumus vardino politikė.
Darbo partijos frakcijos Seime atstovės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, valdantieji mano, jog mažose mokyklose neįmanoma užtikrinti geros ugdymo kokybės. Tačiau, pabrėžė ji, ugdymo kokybė nepriklauso nuo moksleivių ir mokytojų skaičiaus.
Tačiau prie Švietimo ir mokslo komiteto prisijungusi buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad įstatymo projekte pateikti mokyklų tinklo kūrimo kriterijai yra kokybiniai, ne kiekybiniai.
„(Kriterijai – ELTA) yra apie tai, kad vaikui sudaryti galimybę turėti pilną ugdymo tinklelį, kurio jis šiandien neturi. Tiesiog neturi. Jis neturi galimybės gauti papildomų konsultacijų kai kuriose mokyklose, nei rinktis fizikos, chemijos ar kitų dalykų, trečios užsienio kalbos mokytis. Jis neturi galimybių. Tai yra kokybiniai kriterijai. Švietimo pagalba – tiek mokytojui, tiek mokiniui – ar čia ne kokybinis kriterijus?“ – klausė J. Šiugždinienė.
Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas, anot A. Žukausko, yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
„Pagrindinis pakeitimas, kad iš poįstatyminio akto kriterijai dėl mokyklų programų, galimybės vykdyti programas ir jas finansuoti perkeliami į Švietimo įstatymą“, – paaiškino A. Žukauskas.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
